Mokslininkai skelbia aiškią žinią: ši kasdienė veikla gali reikšmingai sumažinti ligų riziką

Nors kiekvienų metų pradžioje daugelis pasižada daugiau sportuoti, pažadai dažnai greitai išblėsta. Tačiau vis daugiau mokslinių įrodymų rodo, kad fizinis aktyvumas nėra tik „sveikas įprotis“ – tai viena galingiausių medicininių priemonių, kokias tik esame atradę.

Stanfordo universiteto kardiologas ir genetikos profesorius Euanas Ashley vadina judėjimą „vienintele stipriausia kada nors žinoma medicinine intervencija“ ir kartu su kolegomis bando tiksliai išsiaiškinti, kas vyksta organizme, kai pradedame reguliariai mankštintis.

Kas iš tiesų vyksta kūne?

Mokslininkų konsorciumas iš 17–18 tyrėjų grupių Jungtinėse Valstijose siekia sukurti išsamų molekulinį fizinio krūvio žemėlapį. Tyrėjai naudojo laboratorines žiurkes, kurios arba nejudėjo, arba aštuonias savaites buvo treniruojamos bėgimo takeliu.

Pasak Euano Ashley, po šio laikotarpio gyvūnų audiniai atrodė tarsi priklausytų visai kitam organizmui. Kiekviename ištirtame organe – nuo širdies ir raumenų iki inkstų ar žarnyno – nustatyta ryškių, teigiamų pokyčių.

Ypač aiškiai tai matyti lyginant su ligų sukeliamais pakitimais. Riebaliniame audinyje ir mitochondrijose, ląstelių „jėgainėse“, fizinis krūvis sukėlė pokyčius, kurie buvo tarsi veidrodinis daugelio ligų efektų atspindys. Kitaip tariant, mankšta dalį žalingų procesų tarsi apsuka atgal.

Poveikis ne tik širdžiai ir raumenims

Tyrėjai nustatė, kad fizinis krūvis veikia ir baltymų kokybei svarbią vadinamąją šoko dėl karščio reakciją. Ši sistema padeda baltymams tinkamai susidėlioti, nesulipti ir laiku būti atnaujintiems, o tai itin svarbu lėtinių ligų ir senėjimo kontekste.

„Pamatėme pokyčius praktiškai visuose tirtuose audiniuose – plaučiuose, skeleto raumenyse, širdyje, inkstuose, antinksčiuose, žarnyne ir net smegenyse“, – sakė Euanas Ashley.

Tokie plataus masto pokyčiai padeda paaiškinti, kodėl fizinis aktyvumas siejamas su maždaug 50 proc. mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei panašiu sumažėjimu sergant kai kuriomis vėžio formomis. Be to, aktyvesni žmonės rečiau kenčia nuo nugaros skausmų, geriau miega ir dažniau jaučiasi emociškai stabilūs.

Skirtingų lyčių skirtumai ir kiek pakanka?

Tyrime tirti ir patinai, ir patelės. Anot Euano Ashley, lyčių skirtumai buvo stulbinami – ir ramybės būsenoje, ir po treniruočių. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, riebaliniame ar skeleto raumenų audinyje, pokyčiai tarp lyčių buvo labai ryškūs.

„Šis tyrimas dar kartą parodė, kad nuo šiol beveik visi medicininiai tyrimai turi būti atliekami su abiejų lyčių dalyviais, jei norime tiksliai suprasti poveikį visiems žmonėms“, – sakė mokslininkas.

Nors naujieji duomenys daugiausia gauti su gyvūnais, bendros rekomendacijos žmonėms nepasikeitė. Pasak Euano Ashley, svarbiausia taisyklė – bet koks judėjimas yra geriau nei visiškas nejudrumas. Pradėti galima nuo paprasčiausio atsistojimo ir trumpų pasivaikščiojimų.

Optimalu būtų 30–45 minutės vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo, pavyzdžiui, greitas ėjimas, 5–6 kartus per savaitę. Intensyvesnė veikla suteikia dar daugiau naudos, tačiau net ir kuklus judesio padidėjimas duoda apčiuopiamą naudą sveikatai.

„Savo pacientams dažnai sakau: viena minutė mankštos gali pridėti apie penkias gyvenimo minutes“, – sakė kardiologas. Jo teigimu, nėra itin svarbu, ar sportuosime ryte, per pietus ar vakare – svarbiausia, kad tai taptų nuolatine, kasdiene mūsų gyvenimo dalimi.