Mokslininkai siunčia svarbią žinią: alergijų sezonas ilgėja ir dėl to kalta visai ne gamta
Alergiškiems žmonėms didžiausias išbandymas iki šiol dažniausiai prasidėdavo apie balandį ir tęsdavosi iki maždaug birželio, kai ima sklisti medžių ir kitų augalų žiedadulkės. Tačiau, kaip rodo JAV Tenesio valstijoje esančio Vanderbilto universiteto mokslininkų tyrimai, žiedadulkių sezonas gali gerokai pailgėti – ir tai esą iš dalies yra mūsų pačių veiklos pasekmė.
Gali atrodyti, kad alerginis sezonas, susijęs su augalų žydėjimu ir žiedadulkių sklaida, turi aiškias ribas. Jis ypač suintensyvėja pavasarį ir vasarą, kai ore padaugėja itin alergizuojančių medžių, tokių kaip beržai, tuopos ar drebulės, taip pat žiedadulkes skleidžia lazdynai, įvairios žolės ir žoliniai augalai.
Alergines reakcijas gali sukelti ir grybai bei kiti organizmai, todėl griežtą ribą, nuo kada alergiški žmonės jau „saugūs“, nustatyti sudėtinga. Be to, pastebima, kad šis laikotarpis vis labiau kinta ir slenka.
Iki šiol dažniausiai buvo manoma, kad priežastys akivaizdžios: klimato kaita, šylantis oras, pailgėjęs augalų vegetacijos laikotarpis, sutrikęs jų dauginimosi ritmas.
Vis dėlto Vanderbilto universiteto mokslininkai atidžiau panagrinėjo galimus veiksnius ir išskyrė aspektą, kuriam anksčiau skirta mažiau dėmesio, – šviesą. Tiksliau, dirbtinį apšvietimą, kurį miestuose kuria žmonės: gatvių žibintai, pastatų apšvietimas ir kiti šviesos šaltiniai.
Moksliniame leidinyje „PNAS Nexus“ tyrėjai teigia, kad dirbtinis apšvietimas daro įtaką žiedadulkių sezono pradžiai ir trukmei bei pasekmėms, kurias sukelia alergizuojančių žiedadulkių poveikis žmonėms. Analizuojant kasdienes žiedadulkių koncentracijas buvo išskirti trys pagrindiniai sezono rodikliai: pradžia, pabaiga ir bendra trukmė, o vėliau vertintas jų ryšys su aplinkos sąlygomis.
„Paaiškėjo, kad didesnė dirbtinės šviesos ekspozicija reikšmingai siejosi su ankstesne žiedadulkių sezono pradžia, vėlesne sezono pabaiga ir ilgesne viso sezono trukme, net įvertinus temperatūrą ir kritulius“, – nurodoma publikacijoje.
Tyrėjai aiškina, kad augalams svarbus tinkamas šviesos ir tamsos balansas, padedantis „suprasti“, koks metų laikas. Dalis augalų pradeda žydėti tuomet, kai dienos trukmė viršija tam tikrą valandų skaičių.
Šį biologinį laikrodį lemia fotoperiodas – dienos šviesos valandų skaičius, kurį augalas „fiksuoja“ ir pagal kurį reguliuoja pumpurų skleidimosi laiką. Miestų šviesos, pasak mokslininkų, šį ritmą iškreipia ir gali paskatinti augalus skleisti žiedadulkes neįprastu metu.
Be to, nustatyta, kad dirbtinis apšvietimas sezono pabaigą veikia stipriau nei pradžią. Tyrėjų teigimu, tai didina alerginių ligų naštą, todėl šį veiksnį verta įtraukti į urbanistinio planavimo ir visuomenės sveikatos strategijas miestuose. Paprastai tariant, per didelis dirbtinis apšvietimas gali taip paveikti augalus, kad gerokai pailgina žiedadulkių sezoną, o kartu ir laiką, kai miestuose gyvenantys žmonės patiria kontaktą su alergenais.
Taip pat pabrėžiama, kad alergijų rizika miestuose gali būti didesnė nei užmiestyje ne vien dėl taršos ar klimato kaitos, bet ir dėl nuolatinės, intensyvios, dirbtinės šviesos poveikio.
Vis dėlto augalai į dirbtinę šviesą reaguoja nevienodai – kai kurios rūšys yra mažiau jautrios. Dėl to siūloma miestuose, ypač centrinėse dalyse bei šalia mokyklų ar ligoninių, dažniau sodinti tas augalų rūšis, kurios atsparesnės dirbtinio apšvietimo poveikiui.
