Mokslininkai perspėja: antibakterinis muilas gali kurti supermikrobus ir pakenkti sveikatai
Po pandemijos pasaulį užliejo „antibakterinės švaros“ banga. Geliai, servetėlės, purškalai – viskas, kas žada sunaikinti 99,9 proc. bakterijų, daugeliui tapo kasdienybe. Tačiau mokslininkai vis dažniau įspėja, kad per dažnas tokių priemonių naudojimas gali turėti pavojingų pasekmių žmonių sveikatai.
Apie tai, remdamiesi tyrimais ir Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitų reguliuotojų pozicija, rašo įvairūs tarptautiniai mokslo ir medicinos leidiniai. Ekspertai pabrėžia: problema gerokai gilesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Remiantis tyrimų duomenimis, antibiotikams atsparios infekcijos jau dabar kasmet nusineša daugiau kaip milijoną gyvybių visame pasaulyje, o šis skaičius sparčiai auga. Prognozės dar niūresnės: iki 2050 metų antibiotikų rezistentiškumas gali tapti viena pagrindinių mirties priežasčių, prilygstanti onkologinėms ligoms.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad dalis šios problemos formuojasi ne tik ligoninėse, bet ir mūsų namuose.
Daugelio antibakterinių priemonių sudėtyje yra biocidų – medžiagų, naikinančių mikroorganizmus. Tarp dažniausiai minimų junginių – triklozanas, benzalkonio chloridas, chloroksilenolis.
Panaudotos priemonės per nuotekas patenka į aplinką ir sudaro sąlygas išlikti atspariausioms bakterijoms. Jos ne tik išgyvena – jos prisitaiko ir gali įgyti atsparumą net medicinoje naudojamiems antibiotikams. Tai reiškia, kad ateityje infekcijų gydymas gali tapti gerokai sudėtingesnis.
Tyrimai rodo, kad bakterijos, susidūrusios su mažomis biocidų koncentracijomis, gali išvystyti apsaugos mechanizmus, kurie kartu mažina jų jautrumą antibiotikams.
Kitas esminis klausimas – ar tokios priemonės iš tiesų būtinos ir efektyvios buityje. Mokslininkų ir institucijų vertinimai čia gana aiškūs: Pasaulio sveikatos organizacija, taip pat JAV reguliuotojas FDA nurodo, kad kasdieniam naudojimui įprastas muilas ir vanduo yra ne mažiau veiksmingi nei antibakteriniai analogai.
Be to, 2016 metais FDA uždraudė kai kurių populiarių antiseptinių komponentų naudojimą buitinėse priemonėse, nes nebuvo įrodyta jų papildoma nauda.
Ekspertai pabrėžia ir rinkodaros įtaką: teiginys „sunaikina 99,9 proc. bakterijų“ sukuria saugumo iliuziją. Praktikoje tai reiškia, kad 0,1 proc. bakterijų išgyvena, o būtent jos gali tapti atsparesnės. Taip, pasak specialistų, mes patys atrenkame stipriausias bakterijų atmainas, kurias vėliau sunaikinti vis sunkiau.
Dėl to rekomenduojama riboti antibakterinių priemonių naudojimą kasdienybėje ir jas taikyti tik tada, kai to iš tiesų reikia, pavyzdžiui, medicininėje aplinkoje.
Įprastai buityje pakanka:
– plauti rankas įprastu muilu;
– reguliariai tvarkytis nenaudojant agresyvios chemijos;
– nepiktnaudžiauti paviršių dezinfekavimu.
Specialistai primena, kad švara nereiškia sterilumo – o tai sveikatai yra principinis skirtumas.
Antibiotikams atsparios infekcijos jau vadinamos „tyliąja pandemija“. Jei situacija nesikeis, net paprastos infekcijos ateityje gali vėl tapti mirtinai pavojingos.
Galiausiai, antibakterinių priemonių problema yra ne vien apie švarą, o apie pusiausvyrą: kartais siekis viską sterilizuoti gali sukurti didesnę grėsmę nei patys mikrobai.
