Ar teigiamas mąstymas gali sustiprinti mūsų imuninę sistemą? Naujas tyrimas rodo, kad taip, ir pateikia naujų įžvalgų, kaip psichologiniai bei fiziniai sveikatos gerinimo būdai gali būti derinami tarpusavyje.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti neįtikėtina, tačiau moksliniai darbai jau seniai atskleidžia glaudų ryšį tarp minčių ir kūno. Placebo efektas parodė, kad vien tikėjimas gydymo veiksmingumu kartais sukelia realius fiziologinius pokyčius organizme.
Naujausiame atsitiktinių imčių kontroliuojamame tyrime, kurį atliko Tel Avivo universiteto (Izraelis) mokslininkų komanda, nustatyta, jog žmonės, sugebėję sustiprinti tam tikro su atlygio sistema susijusio smegenų regiono aktyvumą, po įprastos vakcinos suformavo stipresnį antikūnų atsaką.
„Šie rezultatai leidžia manyti, kad sąmoningai kuriamos teigiamos lūkesčių nuostatos gali aktyvuoti atlygio sistemą smegenyse ir taip paveikti imuninę funkciją. Tai gali būti panaudota kaip neinvazinis imuninės sistemos moduliavimo būdas“, – rašo tyrėjai savo publikacijoje.
Tyrime iš viso dalyvavo 85 žmonės, suskirstyti į tris grupes.
Pirmajai grupei buvo taikoma neurogrįžtamojo ryšio sistema. Ji vedė dalyvius per psichinius pratimus, skirtus sustiprinti aktyvumą smegenų mezolimbinėje grandinėje – vadinamojoje atlygio sistemoje.
Funkcinio magnetinio rezonanso (fMRI) pagrindu veikiantis neurogrįžtamasis ryšys leidžia žmogui stebėti savo smegenų aktyvumą realiuoju laiku ir mokytis psichinių strategijų, kurios suaktyvina tikslines sritis. Šiame tyrime pirmajai grupei priklausę dalyviai, kuriems pavykdavo sustiprinti mezolimbinės grandinės aktyvumą, ekrane matė kompiuterio rodoma veidą, kuris palaipsniui „tapdavo“ vis laimingesnis.
Antroji grupė taip pat dalyvavo panašiose neurogrįžtamojo ryšio treniruotėse, tačiau jose buvo aktyvuojami su atlygio sistema tiesiogiai nesusiję smegenų regionai. Trečiajai grupei neurogrįžtamojo ryšio treniruotės apskritai nebuvo taikomos.
Po 3–4 treniruočių sesijų visiems dalyviams buvo suleista hepatito B (HBV) vakcina, dažnai naudojama moksliniuose tyrimuose imuniniam atsakui tirti. Specifinių hepatito B viruso antikūnų kiekis buvo matuojamas po 14 ir 28 dienų.
Nustatyta, kad žmonės, kuriems sėkmingai pavyko aktyvinti ventralinę dangtinę sritį (VTA) – vieną pagrindinių mezolimbinės atlygio sistemos struktūrų, – gamino reikšmingai daugiau HBV specifinių antikūnų. Tai rodo stipresnį imuninį atsaką, nors realus vakcinos klinikinis veiksmingumas šiame tyrime atskirai nebuvo vertintas.
Ypač įdomu tai, kad VTA aktyvacija buvo stipriau susijusi su antikūnų padidėjimu tada, kai dalyviai galvojo apie ką nors malonaus, pavyzdžiui, artėjančias atostogas. Tai leidžia manyti, kad svarbų vaidmenį gali atlikti placebo efektui artimi psichologiniai mechanizmai – teigiami lūkesčiai ir optimistinės nuostatos.
„Atsižvelgiant į tai, kad neturime pakankamai įrodymų alternatyviems paaiškinimams, mūsų rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog egzistuoja viršutinio lygmens (angl. top-down) smegenų ir imuninės sistemos reguliavimo mechanizmas, panašus į anksčiau aprašytą graužikų tyrimuose“, – teigia autoriai.
Ankstesni tyrimai rodė panašius efektus gyvūnų modeliuose, tačiau šis darbas suteikia tiesioginių įrodymų, kad sąmoningai formuojamas teigiamas mąstymas gali paveikti imuninę funkciją ir žmonėms. Vis dėlto patys autoriai pabrėžia, jog daug kas dar nėra iki galo išaiškinta.
„Nors pristatome potencialią nervinės intervencijos strategiją, galinčią sustiprinti imuninį atsaką į vakcinaciją žmonėms, mūsų tiriamųjų imtis vis dar yra palyginti nedidelė“, – pripažįsta mokslininkai.
Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad specialiai sukurti metodai, skirti skatinti teigiamus lūkesčius ir optimistinį nusiteikimą, ateityje galėtų papildyti įprastinius medicininius gydymo būdus. Tokie metodai galėtų veikti per imunines reakcijas palaikančius smegenų cheminius signalus, įskaitant dopaminą – vieną pagrindinių atlygio ir motyvacijos neuromediatorių.
Mokslininkų komanda siūlo, kad jų taikytas požiūris ateityje galėtų būti naudojamas ieškant naujų būdų imuninėms reakcijoms stiprinti, o tai gali būti ypač aktualu tokioms sritims kaip vėžio imunoterapija ar lėtinių uždegiminių ligų gydymas.
„Galbūt galėsime pasinaudoti natūraliu mūsų proto ir smegenų gebėjimu padėti kūnui gyti tada, kai to labiausiai reikia“, – daro išvadą tyrėjai.
