Mėsa mažina demencijos riziką? Švedų tyrimas parodė netikėtą išimtį vienai genų grupei

Naujas stebimasis tyrimas atskleidė netikėtą sąsają: didesnis mėsos vartojimas gali būti susijęs su mažesne demencijos išsivystymo rizika. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad toks ryšys pastebėtas tik žmonėms, turintiems specifinį APOE4 geno variantą, kuris yra glaudžiai siejamas su didesne Alzheimerio ligos rizika.

Tyrimą atlikę Švedijos Karolinska Institutet ir Stokholmo universiteto mokslininkai iki 15 metų stebėjo 2 157 vyresnius nei 60 metų asmenis. Jie lygino dalyvių pačių nurodytą mitybą su kognityvinių testų rezultatais ir demencijos diagnozėmis.

Nors nemažai ankstesnių tyrimų yra įspėję apie neigiamą perdirbtų produktų poveikį sveikatai, šis darbas taip pat parodė panašią tendenciją. Mokslininkai nustatė, kad mažesnė perdirbtos mėsos dalis bendrame mėsos suvartojime buvo susijusi su mažesne demencijos rizika, nepriklausomai nuo APOE genotipo.

„Mažesnė perdirbtos mėsos dalis bendrame suvartojamos mėsos kiekyje buvo siejama su mažesne demencijos rizika, nepriklausomai nuo APOE genotipo“, – teigė Karolinska Institutet neurologė Sara Garcia-Ptacek.

Tyrėjai APOE4 apibūdina kaip „protėvių žmogaus formą“ APOE geno. Tai paskatino hipotezę, kad žmonių, turinčių vieną ar dvi šio varianto kopijas, smegenys į mitybą, kurioje daugiau mėsos, gali reaguoti kitaip.

Vis dėlto patys autoriai atkreipia dėmesį, kad prielaidos apie tai, jog mūsų protėviai gausiai maitinosi mėsa, pastaruoju metu yra ginčijamos. Be to, daug metų kaupti duomenys, ypač apie perdirbtą raudoną mėsą, neretai siejo didesnį jos vartojimą su didesne demencijos rizika. Dėl to mokslininkai ragina vertinti rezultatus atsargiai ir laukti daugiau tyrimų.

Šis darbas įneša daugiau niuansų ir primena, kad žmonės skiriasi tiek genetika, tiek aplinkos veiksniais.

„Šis tyrimas tikrino hipotezę, kad žmonėms, turintiems APOE4, didesnis mėsos vartojimas būtų susijęs su mažesne kognityvinio silpnėjimo ir demencijos rizika“, – aiškino Karolinska Institutet gerontologas Jakob Norgren.

Stebimieji duomenys šią hipotezę palaikė: dalyviai, turintys APOE4 ir valgę daugiausiai mėsos, statistiškai reikšmingai rečiau susirgdavo demencija, o atminties prastėjimas, kaip rodo tyrimo rezultatai, vyko lėčiau.

Šioje tiriamųjų grupėje perdirbta mėsa sudarė apie trečdalį visos suvartotos mėsos. Rezultatai leidžia manyti, kad kai kuriais atvejais mėsos vartojimas, įskaitant raudoną mėsą, gali būti palankus smegenų sveikatai.

Kol kas nėra aišku, kodėl stebimas toks ryšys, tačiau jis rodo, kad mitybos ir demencijos rizikos sąveika gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Tyrėjai svarsto, jog APOE4 turintys asmenys tam tikras maistines medžiagas iš mėsos gali įsisavinti kitaip.

Tuo metu dalyviams, kurie neturėjo APOE4, bendras mėsos vartojimas nebuvo susijęs nei su kognityvinių testų rezultatais, nei su tikimybe susirgti demencija.

Vis dėlto reikšmės turėjo mėsos rūšis: didesnis neperdirbtos mėsos santykis bendrame mėsos kiekyje, pavyzdžiui, valgant daugiau raudonos mėsos ar paukštienos, buvo siejamas su mažesne demencijos rizika, nepriklausomai nuo APOE statuso, palyginti su didesniu perdirbtos mėsos vartojimu.

APOE genas koduoja apolipoproteiną E – baltymą, kuris padeda organizme, įskaitant smegenis, pernešti cholesterolį ir riebalus. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl APOE4 siejamas su Alzheimerio ligos rizika, tačiau ši sąsaja dar nėra iki galo paaiškinta.

Svarbu pabrėžti, kad tai stebimasis tyrimas: mokslininkai fiksavo, ką žmonės ir taip valgė, ir kaip laikui bėgant kito jų kognityvinė būklė, tačiau specialiai nepriskyrė dalyviams konkrečių dietų. Todėl rezultatai rodo sąsają, bet neįrodo, kad didesnis mėsos vartojimas apsaugo nuo demencijos.

Tyrėjai pažymi, kad maždaug ketvirtadalis pasaulio gyventojų turi APOE4 variantą, todėl ateityje gali būti svarstoma, ar demencijos riziką šiai grupei galima mažinti individualizuotomis mitybos rekomendacijomis.

„Dabar reikalingi klinikiniai tyrimai, kad būtų galima parengti mitybos rekomendacijas, pritaikytas pagal APOE genotipą“, – teigė J. Norgren.

Tyrimas publikuotas žurnale JAMA Network Open.