Naujausi moksliniai duomenys rodo, kad sveikos širdies pagrindas nėra paprastas makaronų ar bulvių atsisakymas. Taip pat tai nėra vien tik mažai riebalų turinti mityba. Svarbiausia – ne kraštutinumai, o subalansuotas ir kokybiškas maistas.
Beveik 30 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo apie 200 tūkstančių vyrų ir moterų, parodė, kad ne visos mažai riebalų ar mažai angliavandenių turinčios dietos yra vienodai naudingos širdžiai. Kai kurios jų iš tiesų mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tačiau kitos tokio poveikio neturi.
Pagrindinė išvada – svarbiausia yra ne angliavandenių ar riebalų kiekis, o maisto kokybė. Jei mityboje vyrauja perdirbti produktai, gyvūninės kilmės baltymai ir riebalai, o trūksta daržovių, vaisių, pilno grūdo gaminių bei sveikųjų riebalų, ilgalaikė nauda širdžiai bus ribota. Net jei tokia dieta formaliai laikoma mažai angliavandenių ar mažai riebalų turinčia.
Tyrėjai nustatė, kad žmonės, kurie laikėsi įvairios ir maistingos mitybos, turėjo aukštesnį didelio tankio lipoproteinų, vadinamojo gerojo cholesterolio, kiekį kraujyje. Taip pat jų organizme buvo mažesnis riebalų kiekis ir silpnesni uždegimo rodikliai. Visa tai siejama su mažesne širdies ligų rizika.
Be to, tokią mitybą pasirinkę dalyviai rečiau sirgo vainikinių arterijų liga, kuri yra dažniausia širdies priepuolių priežastis. Tai leidžia manyti, kad tiek mažai angliavandenių, tiek mažai riebalų turinčios dietos gali būti naudingos, jei jos grindžiamos kokybiškais produktais.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad vien tik maistinių medžiagų proporcijų akcentavimas nėra pakankamas. Skaičiuoti gramus ar procentus neužtenka, jei neatsižvelgiama į tai, iš kokių šaltinių šios medžiagos gaunamos. Maisto sudėtis ir perdirbimo lygis turi didelę reikšmę.
Svarbu ir tai, kad toks požiūris suteikia daugiau lankstumo. Žmonės gali rinktis jiems priimtiną mitybos modelį – su mažesniu angliavandenių ar riebalų kiekiu – tačiau kartu orientuotis į daržoves, ankštinius augalus, pilno grūdo produktus, riešutus ir sveikuosius aliejus. Toks pasirinkimas padeda saugoti širdį nepriklausomai nuo pasirinktos dietos krypties.
Tyrimo duomenys buvo grindžiami dalyvių pateikta informacija apie jų mitybą. Visi jie buvo sveikatos priežiūros specialistai, todėl galėjo pasižymėti didesniu sveikatos raštingumu nei bendra populiacija. Tai šiek tiek riboja rezultatų pritaikymą visiems gyventojams, tačiau stebėsenos trukmė – daugiau nei 5,2 milijono žmogaus metų – suteikia išvadoms didelį svorį.
Šios išvados papildo vis gausėjančius įrodymus, kad sveikiausia yra mityba, kurioje mažiau perdirbtų produktų ir daugiau natūralių, minimaliai apdorotų maisto šaltinių. Griežtas kalorijų, angliavandenių ar riebalų skaičiavimas nebūtinai yra būtinas, jei bendras maisto pasirinkimas yra kokybiškas.
Galiausiai, tyrimas padeda užbaigti ilgai trukusią diskusiją, kuri dieta yra geresnė – mažai angliavandenių ar mažai riebalų turinti. Pasirodo, svarbiausia ne pats pavadinimas, o realūs produktai lėkštėje. Jei mityba paremta augaliniais produktais, pilno grūdo gaminiais ir sveikaisiais riebalais, širdies ir kraujagyslių ligų rizika mažėja nepriklausomai nuo pasirinktos krypties.
