Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo Valstybinės kalbos įstatymo nuostata, kuri įpareigoja tiesiogiai prekes parduodančius ir paslaugas teikiančius asmenis aptarnauti klientus valstybine – lietuvių – kalba.
Tačiau, nors įstatymas galioja, praktikoje susiduriama su sisteminėmis jo taikymo spragomis. Dėl augančio vartotojų skundų skaičiaus ir piktnaudžiavimo atvejų pavežėjų bei paslaugų sektoriuose Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė kartu su valstybinėmis institucijomis siūlo griežtinti individualios veiklos ir verslo liudijimų registravimo tvarką.
Siūloma nustatyti, kad verslo liudijimai ir individualios veiklos pažymėjimai kontaktines paslaugas teikiantiems užsieniečiams būtų išduodami tik pateikus valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą.
Susirūpinimas dėl pavežėjų ir kitų kontaktinių paslaugų
Ypatingą nerimą kelia neigiamas Susisiekimo ministerijos požiūris į Kelių transporto kodekso keitimo iniciatyvas ir siūlymą numatyti kalbos mokėjimo pažymėjimo reikalavimą registruojantis pavežėjo veiklai.
„Šiandien, įsigaliojus lietuvių kalbos reikalavimui ir laikantis prevencinio veikimo logikos, svarbu įsitikinti, kad žmonės, pradedantys su klientų aptarnavimu susijusias veiklas, privalėtų įrodyti, jog moka lietuvių kalbą bent jau mažiausiu – A1 – lygiu. Žinome atvejų, kai pavežėjai randa sistemos apėjimo būdą, deklaruodami, kad yra kurčnebyliai. Tokiu būdu ignoruojama prievolė mokėti lietuvių kalbą A1 lygiu“, – spaudos konferencijoje teigė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Parlamentarė ragina Vyriausybę ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) koreguoti teisės aktus. Siūloma nustatyti, kad registruojant individualią veiklą ar įsigyjant verslo liudijimą, kai veikla susijusi su tiesioginiu klientų aptarnavimu, asmuo privalėtų pateikti nustatytos formos kalbos mokėjimo lygio pažymėjimą.
Tokiu būdu būtų sukurtas prevencinis mechanizmas, užtikrinantis, kad lietuvių kalbos reikalavimai būtų įvykdomi dar prieš pradedant vykdyti veiklą.
Kalbos reikalavimai ir migracijos iššūkiai
TS-LKD frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad šis įstatymas yra svarbus lūžis, įtvirtinantis pagarbą valstybinei kalbai. Jis taip pat primena apie pradedamą TS-LKD kampaniją „Prašau kalbėti lietuviškai“, kuri išryškina lietuvių kalbos reikšmę tiek Sąjūdžio laikotarpiu, tiek šiandien.
Seimo narys atkreipia dėmesį ir į artėjančius naujus iššūkius, susijusius su migracija bei šeimos susijungimo teise. Įsigaliojus teisei užsieniečiams atsivežti šeimos narius po trejų metų darbo Lietuvoje, atvykstančiųjų skaičius gali gerokai išaugti.
„Prognozės rodo, kad, jei neturėsime saugiklių, užsieniečių skaičius per metus ar dvejus gali reikšmingai padidėti būtent šeimos susijungimo pagrindu“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Bazinis lietuvių kalbos lygis – privalomas aptarnaujant klientus
Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė inicijavo įstatymų pakeitimus, pagal kuriuos visi, kurie parduoda prekes ar teikia paslaugas, privalo užtikrinti, kad klientai būtų aptarnaujami lietuvių kalba ne žemesniu nei baziniu, A1, lygiu.
Jei gyventojas nebus aptarnautas lietuviškai, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę kalbos inspekciją. Už nustatytus pažeidimus gali būti taikomos administracinės nuobaudos.
Išimtis dėl prievolės mokėti valstybinę kalbą taikoma tik tiems užsieniečiams, kurie turi laikinosios apsaugos statusą – karo pabėgėliams iš Ukrainos.
