Kiekvienas daržininkas žino, kad labai svarbu laikytis sėjomainos taisyklių, ypač auginant pomidorus – jų negalima kasmet sodinti toje pačioje vietoje. Tačiau iki šiol ne visi supranta, kodėl tai iš tikrųjų taip svarbu. Pirmiausia į galvą ateina fitoftora.
Fitoftora – tai grybinė liga, kurios sporos gali išlikti gyvybingos daugelį metų ne tik ant lapų ar stiebų, bet ir pačiame dirvožemyje. Net jei rudenį ir pavasarį kruopščiai apdorojote lysves nuo ligų ir kenkėjų, rizika, kad jauna pomidorų daigų partija toje pačioje vietoje greitai užsikrės, vis tiek išlieka labai didelė.
Vis dėlto fitoftora – ne vienintelė priežastis, kodėl verta keisti pomidorų lysvių vietą. Yra ir daugiau veiksnių, dėl kurių sėjomainos patartina laikytis net ir nedideliame sklype. Viena iš pagrindinių problemų – vienašališkas dirvožemio nualinimas.
Per vegetacijos sezoną pomidorai iš tam tikro dirvos sluoksnio intensyviai išnaudoja konkrečius mikroelementus, daugiausia fosforą ir kalį. Jei pomidorus toje pačioje vietoje sodinsite ir kitais metais, šių medžiagų augalams tiesiog pritrūks. Net trąšos ne visada sugeba pilnai atkurti pusiausvyrą ir kompensuoti tokį išsekimą.
Kitas svarbus momentas – toksinių medžiagų kaupimasis. Pomidorų šaknų sistema į dirvą išskiria specifines medžiagas – kolinus. Kai jų tam tikroje vietoje susikaupia per daug, jos ima slopinti naujai toje pačioje vietoje pasodintus pomidorus. Taip augalai tarsi ima „nuodyti“ patys save: kerai būna silpnesni, dažniau serga ir neduoda tokio derliaus, kokio tikimasi.
Reikėtų nepamiršti ir kenkėjų. Daugumos vabzdžių, ypatingai mėgstančių būtent bulvinių (paslėninių) šeimos augalus, lervos žiemoja dirvoje būtent ten, kur praėjusį sezoną rado gausiausią „stalą“. Perkeldami pomidorų daigus į kitą vietą, jūs neleidžiate kenkėjams masiškai daugintis ir sumažinate jų daromą žalą.
Bendra taisyklė – pomidorų nepatartina sodinti po augalų iš tos pačios šeimos. Geriausia juos sodinti ten, kur anksčiau augo ankštiniai, agurkai, cukinijos ar kopūstai. Tokia sėjomaina padeda atkurti dirvožemio struktūrą, sumažina ligų bei kenkėjų spaudimą ir leidžia kasmet džiaugtis gausesniu ir sveikesniu pomidorų derliumi.
