Pirmadienį į Berlyną išvyksiantis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas susitiks su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusiu, su kuriuo aptars dvišalį bei pramoninį bendradarbiavimą, gynybos įsigijimus ir regioninę saugumo situaciją.
„Lietuva ir Vokietija šiandien kartu stiprina naują saugumo architektūrą Europoje. Turime nesustoti ir gilinti mūsų šalių bendradarbiavimą. Vokietijos lyderystė užtikrinant NATO rytinio flango saugumą yra neįkainojama“, – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime cituojamas R. Kaunas.
Su B. Pistoriusu ministras taip pat aptars ir paramą Ukrainai bei infrastruktūros, skirtos Vokietijos brigadai, vystymą Lietuvoje.
Kaip jau skelbta, Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti visą Vokietijos brigadai reikalingą infrastruktūrą – vystomos Rūdninkų karinio miestelio statybos.
Antrojo statybų etapo sutartys buvo pasirašytos šių metų sausio 15 d.
Be to, abi šalys bendradarbiauja ir gynybos pramonės srityje. 2025 m. KAM kartu su „KNDS Deutschland“, „Rheinmetall Landsysteme“ ir valstybės valdomos energetikos grupės „EPSO-G“ atstovais pasirašė memorandumą dėl pramoninio bendradarbiavimo, susijusio su pagrindinių kovos tankų „Leopard 2 A8“ surinkimo ir priežiūros infrastruktūros kūrimu Lietuvoje.
Planuojama, kad 25,1 proc. įmonės „Lithuania Defense Services“ (LDS), kurią valdo „KNDS Deutschland“ ir „Rheinmetall Landsysteme“, akcijų atiteks „EPSO-G Invest“.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
