Gyvenimas daugiabutyje – tarsi nuolatinis kompromisų egzaminas. Vieni kaimynai garsiau užtrenkia duris, kiti – per ilgai remontuoja, treti – pamiršta, kad laiptinė nėra sandėliukas. Tačiau kai bendrose patalpose pradeda kauptis šiukšlės, sklisti nemalonūs kvapai ar net veistis tarakonai, kantrybė ima sekti.
Iš pradžių daugelis bando susitarti gražiuoju. Mandagus prašymas, trumpas pokalbis prie durų, žinutė laiptinės grupėje. Vis dėlto ne visi nori girdėti. O tada kyla klausimas – kas iš tiesų turi imtis veiksmų?
Situacijos, panašios į vilnietės Giedrės istoriją, Lietuvoje nėra retos. Ir nors gali atrodyti, kad tai tik kaimynų konfliktas, iš tikrųjų kalbame apie teisės aktus, atsakomybę ir gana konkrečias pinigines pasekmes.
Kas atsako už tvarką daugiabutyje?
Už bendro naudojimo patalpų švarą ir priežiūrą atsako namo valdytojas – tai gali būti administratorius, bendrijos pirmininkas arba įgaliotas atstovas. Jei laiptinė nuolat teršiama, pirmasis oficialus žingsnis – kreiptis būtent į jį.
Įmonių grupės „Civinity“ plėtros projektų vadovas Andrius Soikinas paaiškina paprastai: administratorius neturi teisės skirti baudų, tačiau turi pareigą užtikrinti švarą. Jei gyventojai praneša apie šiukšlinimą, jis gali organizuoti laiptinės sutvarkymą.
Ir čia prasideda svarbiausia dalis – papildoma sąskaita. Jei aišku, kuris butas atsakingas už netvarką, išlaidos gali būti priskirtos būtent jam. Kitaip tariant, šiukšlės gali kainuoti daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kai kaltininkas nežinomas – moka visi
Ne visada pavyksta nustatyti, kas paliko atliekas ar užgriozdino koridorių. Tokiu atveju bendrų patalpų tvarkymo išlaidos paskirstomos visiems butų savininkams.
Skamba neteisingai? Taip, tačiau tokia praktika taikoma, jei nėra įrodymų apie konkretų pažeidėją. Todėl labai svarbu fiksuoti pažeidimus – nuotraukomis ar vaizdo įrašais, kuriuose matytųsi konkretus asmuo ir veiksmas.
Administratorius taip pat gali susisiekti su buto savininku, net jei jame gyvena nuomininkas. Tiesa, dėl asmens duomenų apsaugos kitų gyventojų kontaktai nėra atskleidžiami kaimynams.
Kada įsikiša savivaldybė ir policija?
Jei elgesys pažeidžia viešąją tvarką, vien administratoriaus veiksmų gali nepakakti. Tokiu atveju galima kreiptis į savivaldybę arba policiją.
Gabrielius Grubinskas, Vilniaus miesto savivaldybė atstovas, primena, kad bendro naudojimo patalpose draudžiama šiukšlinti, kaupti atliekas, užgriozdinti praėjimus ar sudaryti sąlygas veistis parazitams.
Už tokius pažeidimus gali būti skirta įspėjimas arba bauda iki 600 eurų. Rūkymas laiptinėse taip pat draudžiamas – už tai gresia bauda iki 90 eurų. Jei gyvūnas priteršia bendrose patalpose, jo laikytojas privalo nedelsiant sutvarkyti – priešingu atveju bauda gali siekti iki 550 eurų.
Kaune apie panašius atvejus kalba ir Gintaras Gatulis iš Kauno miesto savivaldybė. Jis pabrėžia, kad bendrose erdvėse negalima laikyti daiktų, kurie trukdo saugiai evakuotis nelaimės atveju.
Kur kreiptis ir kokių įrodymų reikia?
Skundą galima pateikti per „ePolicija“ sistemą, savivaldybės interneto svetainėje arba skambinant numeriu 112. Tačiau vien žodinio pareiškimo dažnai nepakanka.
Reikalingi įrodymai – nuotraukos ar vaizdo įrašai, kuriuose aiškiai matyti pažeidimas, data, laikas ir, jei įmanoma, konkretus asmuo. Be šių duomenų atsakomybės taikymas tampa sudėtingas.
Savivaldybės atstovai taip pat primena, kad sanitarijos taisyklės gali skirtis priklausomai nuo miesto, nes jas tvirtina kiekviena savivaldybė atskirai.
Kaip išvengti tokių konfliktų?
Pasak Andriaus Soikino, dauguma savininkų yra suinteresuoti išsaugoti savo turtą ir gerus santykius su kaimynais. Problemos dažniau kyla tada, kai būstas nuomojamas, o savininkas gyvena užsienyje ir sunkiai pasiekiamas.
Vienas iš sprendimų – oficialios namo vidaus taisyklės. Jei jos patvirtintos gyventojų susirinkime ir visi su jomis supažindinti, ginčų paprastai mažiau. Tada jau kalbama ne apie asmeninius nesutarimus, o apie aiškiai apibrėžtas pareigas.
Galiausiai verta prisiminti – daugiabutis nėra tik sienos ir stogas. Tai bendruomenė. Ir nors įstatymai numato baudas bei papildomas sąskaitas, kartais veiksmingiausia priemonė vis dar lieka paprastas, bet rimtas pokalbis. O jei jis neveikia – įstatymai jau kalba eurais.
