Kodėl nauji vadovai praranda komandos pasitikėjimą? Ekspertai išskyrė 5 svarbiausias taisykles

Daugybė tyrimų rodo, kad iki 60 proc. naujų vadovų per pirmuosius mėnesius patiria rimtų nesėkmių. Dažniausiai – ne dėl kompetencijos stokos, o dėl to, kaip jie kalba ir elgiasi su savo komanda. Vietoje pagarbos jie netyčia sukuria abejingumą ir pasipriešinimą.

Šiame straipsnyje apžvelgiame penkis praktinius žingsnius, kurie padeda naujam vadovui iškart pelnyti pagarbą, sukurti aiškius standartus ir užtikrinti, kad žmonės ne tik klausytų, bet ir prisiimtų atsakomybę.

Pagarba prasideda nuo pavyzdžio

Pirmasis principas – komanda kopijuoja ne tai, ką vadovas sako, o tai, ką jis daro. Jei vadovas vėluoja, tačiau reikalauja punktualumo, pasitikėjimas išnyksta. Jei jis pats imasi sunkiausių užduočių, bet nesikiša į kiekvieną smulkmeną, darbuotojai natūraliai ima labiau stengtis.

Stiprus vadovas atvyksta anksčiau už kitus, ramiai reaguoja į krizes ir rodo, kad taisyklės galioja ir jam pačiam. Toks elgesys kuria nerašytą standartą, kurio komanda linkusi laikytis be papildomų raginimų.

Iš instrukcijų – į dialogą

Didelė dalis konfliktų kyla ne dėl pačių sprendimų, o dėl to, kaip jie pristatomi. Ilgos monologų formos instrukcijos darbuotojams skamba kaip informacijos siena, kurią norisi „peršokti“, o ne įsigilinti. Rezultatas – žmonės arba neklauso, arba daro savaip.

Efektyviau yra pradėti nuo klausimų ir leisti komandai pačiai siūlyti sprendimus. Pavyzdžiui, vietoje „turime spėti iki penktadienio“ – „ką turime padaryti, kad spėtume iki penktadienio?“. Taip atsiranda dalyvavimo jausmas, o kartu – ir didesnis įsipareigojimas rezultatui.

Svarbu ir tai, kaip tvarkomasi su kritika. Pakartojus darbuotojo mintį savo žodžiais ir pripažinus jo argumentų logiką, net ir nepopuliarūs sprendimai priimami ramiau, nes žmogus jaučiasi išgirstas.

Atsakomybė ir žmogiškas ryšys

Kitas esminis žingsnis – nuoseklus taisyklių laikymasis ir jokių išimčių „žvaigždėms“. Jei už pavėlavimą vienam taikomos pasekmės, o kitam ne, visa sistema pradeda byrėti. Komanda stebi ne tai, ką vadovas deklaruoja, o kam jis realiai leidžia daugiau.

Konsekuencijos turi būti automatinės, aiškiai iš anksto žinomos ir įgyvendinamos be tuščių grasinimų. Vietoje nuolatinių priminimų verta perkelti atsakomybę darbuotojui – leisti jam pačiam įvardyti terminą ir žingsnius, o vadovui likti partneriu, o ne kontrolieriumi.

Galiausiai, ilgalaikė pagarba neįmanoma be nuoširdaus žmogiško santykio. Stipriausi lyderiai domisi darbuotojų gyvenimu už darbo ribų, pastebi mažas pergales ir sugeba būti kartu ir reiklus, ir teisingas. Kai komanda žino, kad vadovas iš tiesų rūpinasi, net griežtas grįžtamasis ryšys priimamas kaip pagalba, o ne puolimas.

Pelnęs tokią pagarbą vadovas nebeturi kovoti už autoritetą kasdien – jį palaiko pačios komandos elgesys ir vidinė atsakomybė.