Kodėl mėnesinės būna tokios skausmingos? Mokslininkai aiškina, kas vyksta organizme

Skausmingos mėnesinės ilgai buvo apraizgytos mitais – nuo tariamų „toksinų“ iki klaidingų įsitikinimų, kad skausmas esą normalus moteriškumo atributas. Šiandien žinome, kad tai dažna, tačiau rimta būklė, galinti smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę.

Skaičiuojama, kad nuo 50 iki 90 proc. menstruojančių žmonių patiria įvairaus stiprumo spazmus pilvo apačioje ar dubens srityje. Bent 10 proc. atvejų skausmas toks stiprus, kad trukdo dirbti, mokytis ar net išlipti iš lovos.

Pagrindiniai skausmo tipai

Gydytojai skiria du pagrindinius menstruacijų skausmo tipus – pirminę ir antrinę dismenorėją. Pirminė dismenorėja diagnozuojama tuomet, kai stiprūs spazmai atsiranda neturint kitų ginekologinių ligų, dažniausiai paauglystėje ar jauname amžiuje.

Antrinė dismenorėja reiškia, kad skausmą sukelia konkreti liga. Dažniausios priežastys – endometriozė, kai audinys, panašus į gimdos gleivinę, auga už gimdos ribų, ir gimdos miomos, tai yra gerybiniai gimdos raumenų navikai.

Šios būklės gali lemti uždegimą, randėjimą ar spaudimą kitiems organams, tačiau skausmo stiprumas ne visada atitinka ligos išplitimą. Dėl to daliai moterų diagnozės nustatymas užtrunka metų metus.

Prostaglandinai ir kiti veiksniai

Vienas svarbiausių lūžių suprantant mėnesinių skausmą buvo prostaglandinų atradimas menstruaciniame skystyje. Tai biologiškai aktyvios medžiagos, kurios skatina gimdos raumenų susitraukimus, kad būtų pašalinta gleivinė.

Kai prostaglandinų gaminama per daug, susitraukimai tampa itin intensyvūs ir skausmingi. Be to, susiaurėja gimdos kraujagyslės, sumažėja deguonies tiekimas audiniams, išsiskiria medžiagos, aktyvinančios skausmo receptorius.

Dėl šios priežasties nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, gali padėti – jie slopina prostaglandinų gamybą. Kai kurioms moterims veiksmingos ir hormoninės kontraceptinės priemonės, kurios suplonina gimdos gleivinę ir taip sumažina prostaglandinų kiekį.

Vis dėlto šiandien aišku, kad tai tik dalis dėlionės. Mokslininkai tiria ir kitus veiksnius: lytinių hormonų svyravimus, lėtinį uždegimą, nervų sistemos jautrumo pokyčius, netgi žarnyno mikrobiomo įtaką skausmo suvokimui.

Kada kreiptis pagalbos?

Menstruacijų skausmas dažnai nuvertinamas, o kalbėti apie jį tebėra nedrąsu. Vis dėlto reguliariai patiriami labai stiprūs spazmai nėra „norma“, su kuria tiesiog reikia susitaikyti.

Ekspertai pabrėžia, kad pas ginekologą būtina kreiptis, jei skausmas staiga stiprėja, trunka ilgiau nei kelias dienas, trukdo kasdienei veiklai arba jei skausmą lydi gausus kraujavimas, skausmas lytinių santykių metu ar nevaisingumo problemos.

Nevaldoma dismenorėja gali ne tik slopinti gyvenimo džiaugsmą, bet ir ilgainiui „perdresuoti“ nervų sistemą, didindama lėtinio skausmo sindromų riziką. Todėl vis svarbiau ne tik malšinti simptomus, bet ir investuoti į tyrimus, kurie leistų sukurti tikslesnį, individualizuotą gydymą šimtams milijonų pasaulio žmonių.