Kodėl japonai rečiau įklimpsta į skolas? Šios 8 taisyklės gali pakeisti ir jūsų požiūrį į pinigus

Vidutinė amerikiečių namų ūkio kredito kortelių skola viršija 10 000 eurų, o dauguma japonų turi tik simbolinius įsipareigojimus. Skirtumą lemia ne atlyginimai ar valstybės politika, o visai kitoks kultūrinis požiūris į pinigus ir vartojimą.

Japonijoje per kartas perduodamos nerašytos taisyklės formuoja kasdienius sprendimus: nuo pirkinių iki santykio su skolomis. Dalis jų Vakarų gyventojams gali pasirodyti nepatogios, tačiau būtent jos padeda išvengti nuolatinio gyvenimo „ant skolos“.

Daugiafunkciai daiktai ir bendras taupymas

Viena esminių japoniškų nuostatų – mitete ir mottainai: daiktą pirmiausia bandyti pritaikyti naujai, o ne skubėti pirkti kitą. Todėl namuose beveik nėra vienos paskirties įrankių, o tas pats dubuo ar audinio skiautė atlieka kelias funkcijas dešimtmečiais.

Furošiki – paprasta kvadratinė skara – Japonijoje pakeičia dešimtis maišelių, dovanų pakuotes ir net staltieses. Taip ne tik taupomi pinigai, bet ir erdvė, o daiktas įgauna istoriją, nes keliauja iš rankų į rankas.

Kita gili tradicija – mujin, bendri taupymo būreliai, kai grupė žmonių kas mėnesį įneša fiksuotą sumą, o visa sukaupta suma paeiliui atitenka vienam dalyviui. Tokia sistema veikia be bankų, palūkanų ir sutarčių, o skolos nevykdymą praktiškai pakeičia socialinis spaudimas bendruomenėje.

Skaičiavimas galvoje ir kainų žinojimas

Japonų vaikai nuo mažens mokomi skaičiuoti sorobanu – tradiciniu skaitliuku. Ilgainiui skaičiai tampa tarsi fiziniai, o kainos pradedamos automatiškai versti į darbo valandas ir prarasto investavimo naudą.

Toks mąstymas mažina impulsyvius pirkinius: žmogus iš karto mato, kiek realaus gyvenimo laiko kainuoja kavos puodelis ar naujas švarkas, ir dažnai pasirenka atsisakyti. Vakarų šalyse šią funkciją perima programėlės, tačiau skaičiavimo įprotis galvoje yra nemokamas ir prieinamas visiems.

Nedan išiki – nuolatinis kainų žinojimas – dar viena japoniška praktika. Namų ūkio biudžetą tvarkanti moteris dažnai mintinai žino pagrindinių produktų kainas keliuose prekybos centruose ir todėl beveik niekada nepermoka už tariamas nuolaidas.

Nemokami sprendimai ir skolos našta

Učimizu filosofija sako: pirma bandyk nemokamą sprendimą, tik tada mokamą. Atverti langą vietoje kondicionieriaus, nueiti į parką vietoje mokamos pramogos, paimti knygą iš bibliotekos vietoje brangaus kurso – tokia sprendimų hierarchija kas mėnesį sumažina išlaidas dešimtimis ar šimtais eurų.

Ne mažiau svarbus ir požiūris į skolas. Giri, moralinės pareigos samprata, lemia, kad finansinė skola suvokiama kaip charakterio našta, o ne patogus „įrankis“. Todėl kredito kortelės dažnai apmokamos pilnai, o automobilį ar baldus stengiamasi įsigyti tik sukaupus visą sumą.

Amerikoje ar Europoje įprasti lizingai ir vartojimo paskolos japonams atrodo kaip savanoriškas apsunkinimas. Kai gyvenimas neapkrautas skolomis, sprendimus dėl darbo, būsto ar šeimos lengviau priimti ramiai, o ne vadovaujantis baime nesumokėti įmokų.

Šios aštuonios japonų pinigų taisyklės nereikalauja sudėtingų finansinių produktų ar didelių pajamų. Jos remiasi sąmoningumu, bendruomeniškumu ir gebėjimu atskirti, kur iš tiesų būtina išleisti pinigus, o kur pakanka kūrybiškumo ir drausmės.