Kiek iš tiesų galite nuvažiuoti užsidegus kuro lemputei? Šis įprotis gali kainuoti tūkstančius
Vairuotojai, pamatę užsidegusią kuro rezervo lemputę, dažniausiai stengiasi kuo greičiau užsukti į degalinę. Tai – teisingas įprotis, naudingas ir automobiliui. Tačiau ką daryti, jei artimiausios degalinės nėra, o kuro papildyti greitai nepavyksta? Kiek realiai dar galima nuvažiuoti, kai įsijungia rezervo indikatorius?
Vieno universalaus atsakymo nėra, nes viskas priklauso nuo konkretaus automobilio ir jo degalų bako. Dažnai galioja paprasta taisyklė: kuo didesnis bakas, tuo didesnė ir rezervo atsarga. Dėl to vienuose automobiliuose lemputė užsidega, kai prognozuojamas likutinis nuotolis siekia apie 80–100 km, o kituose – tik maždaug ties 50 km.
Automobilių meistrai pabrėžia, kad važiavimas „ant rezervo“ turėtų būti tik išimtis, o ne kasdienė praktika. Nors vienkartinis važiavimas keliasdešimt kilometrų paprastai nepadarys didelės žalos, nuolatinis mažas kuro kiekis bake gali baigtis remontais, kainuojančiais tūkstančius eurų.
Didžiausia rizika dažnai tenka kuro siurbliui. Jis yra tepamas ir aušinamas pačiu bake esančiu kuru, todėl, kai kuro lygis nuolat žemas, siurblys gali perkaisti. Ilgainiui tai gali baigtis jo užstrigimu ar gedimu. Be to, padidėja tikimybė, kad į kuro sistemą pateks oras.
Dar viena rimta problema – įsiurbti įvairius nešvarumus, per metus susikaupusius bako dugne. Nuosėdos, rūdys ir kitos dalelės gali užkimšti kuro filtrą, o kraštutiniais atvejais – pakenkti purkštukams. Rizika ypač išauga tuomet, kai kuro filtras keičiamas nereguliariai.
Metalo drožlės ar kitos dalelės gali ne tik sugadinti brangius mazgus (kuro siurblį, purkštukus), bet ir sukelti oro patekimą į sistemą. Tokiais atvejais variklis gali prarasti galią, o automobilio dinamika pradeda akivaizdžiai skirtis nuo gamyklinių parametrų.
Vertėtų atsižvelgti ir į skirtumus tarp benzininių bei dyzelinių variklių. Benzininiams automobiliams ši problema dažniausiai išsprendžiama paprasčiau – paprastai pakanka papildyti baką, ir variklis vėl užsiveda be didesnių sunkumų.
Dyzeliniuose automobiliuose situacija gali būti gerokai sudėtingesnė. Jei sistema užsiorina, variklis gali išvis neužsivesti. Tuomet neretai prireikia automobilį nuvilkti į servisą ir atlikti kuro sistemos nuorinimą.
Dažnas važiavimas esant mažam kuro lygiui gali sukelti ir elektronikos sutrikimų. Prietaisų skydelyje gali užsidegti „check engine“ indikatorius, nes variklio valdymo blokas fiksuoja klaidas. Kuro užterštumas gali lemti įvairius simptomus: uždegimo pertrūkius, kuro temperatūros didėjimą ar įpurškimo slėgio kritimą. Svarbu tai, kad kai kurie sutrikimai gali išlikti dar kurį laiką net ir po to, kai bakas jau papildytas.
Įdomu ir tai, kad važiavimas „ant rezervo“ gali baigtis… bauda. Pavyzdžiui, jei Vokietijos greitkelyje pritrūks kuro ir dėl to bus sutrikdytas eismas (situacija, kurios buvo galima išvengti), į įvykį atvykusi policija gali skirti iki 85 eurų baudą. Toks pats principas taikomas ir sustojusiems elektromobiliams, kai išsikrauna baterija. Dėl šios priežasties Vokietijos greitkeliuose dažnai pateikiama informacija apie degalines ir atstumus iki jų.
