Pastarųjų metų vasaros vis dažniau minimos kaip karščiausios istorijoje. Europą alina karščio bangos, o Jungtinėje Karalystėje fiksuojami nauji birželio karščio rekordai. Tokie reiškiniai verčia klausti, kaip mokslininkai išvis sugeba numatyti, kiek dar kils pasaulinė temperatūra.
Klimato tyrėjai tam naudoja sudėtingus skaitinius modelius ir nuolat kaupiamus duomenis apie Žemės energijos balansą. Tačiau šie skaičiavimai nėra būrimas iš kristalinio rutulio – jie paremti fizikos dėsniais ir tiksliomis prielaidomis.
Kuo skiriasi prognozės ir projekcijos?
Kartais manoma, kad klimato modeliai pateikia vieną tikslią ateities datą ir temperatūrą. NASA klimato mokslininkė Kate Marvel pabrėžia, jog tai klaidingas įsivaizdavimas.
„Klimato modeliai nedaro prognozių, jie kuria projekcijas. Prognozė sako: taip tikrai bus, o projekcija – jei elgsimės taip, pasekmės bus tokios“, – sakė Kate Marvel.
Projekcijos yra sąlyginės: jos priklauso nuo to, kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmes žmonija, kaip keisis energetikos, žemės ūkio, transporto politika. Modeliai pateikia kelių galimų trajektorijų spektrą – nuo griežto emisijų mažinimo iki scenarijų, kuriuose niekas nesikeičia.
Žemės energijos disbalansas ir debesys
Vienas svarbiausių rodiklių, kuriuo remiasi mokslininkai, yra Žemės energijos disbalansas. Jis parodo skirtumą tarp Saulės energijos, patenkančios į atmosferą, ir šiluminės spinduliuotės, kuri išeina į kosmosą.
Šis disbalansas matuojamas vatais vienam kvadratiniam metrui. Jei įeinančios energijos daugiau nei išeinančios, planeta kaupia šilumą – kyla temperatūra, tirpsta ledynai, šiltėja vandenynai.
Didelį vaidmenį čia vaidina debesys. Jie gali ir vėsinti, ir šildyti Žemę.
„Debesys kartu vėsina planetą blokuodami saulės šviesą ir šildo ją dėl savo šiltnamio efekto“, – aiškino Kate Marvel.
Debesų dinamika labai sudėtinga: jie nuolat juda, keičia formą, aukštį ir sudėtį. Todėl būtent debesys yra viena didžiausių neapibrėžtumų klimato modeliuose, tačiau kartu – ir viena svarbiausių dedamųjų siekiant suprasti, kiek stipriai sistema yra išbalansuota.
Neapibrėžtumas nereiškia bejėgiškumo
Diskusijose dažnai sakoma, kad modeliais negalima pasitikėti, nes jie niekada nebus tikslūs iki paskutinio laipsnio. Tačiau mokslininkai pabrėžia: to ir nesiekiama. Svarbiausia – nustatyti tendenciją ir galimų pasekmių ribas.
„Aš esu labai už mokslą. Jokio klimato kaitos scenarijaus, deja, ant stalo nėra, todėl mums būtina suprasti, kokia trajektorija einame“, – sakė Kate Marvel.
Modeliai jau įrodė: dabartinis atšilimas negali būti paaiškintas vien natūraliais veiksniais. Žmonių veikla – pagrindinis temperatūros kilimo variklis, vadinasi, žmonių sprendimai gali ir sustabdyti blogiausius scenarijus.
Taip klimato projekcijos tampa ne lemties nuosprendžiu, o perspėjimu ir veiksmų gairėmis. Kuo sparčiau mažinamos emisijos ir pereinama prie švaresnės energetikos, tuo realesnė švelnesnio klimato kaitos scenarijaus versija.
Galutinė žinia paprasta: mokslas gana aiškiai parodo, kur link judame, tačiau pasirinkti kelią vis dar galime patys.
