Netolimoje ateityje kauniečių ir miesto svečių kasdienybę palengvins keturios naujos jungtys – trys tiltai abipus upių krantų ir viadukas per A1 magistralę ties Eiguliais. Ambicingiems miesto infrastruktūros projektams įsibėgėjant, jau dabar matoma įvairiapusė būsimų statinių nauda – nuo greitesnio ir patogesnio susisiekimo iki įspūdingų panoraminių vaizdų.
Kauno savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto Gedemino Barčausko teigimu, nauji objektai miesto bendrajame plane pradėti planuoti dar prieš dešimtmetį – lygiagrečiai su augančiais ir besiplečiančiais mikrorajonais. Tai ypač paspartino centrinės miesto dalies plėtrą upių pakrančių link.
„Per pastarąjį dešimtmetį, vadovaujantis bendruoju planu, priimti sprendimai, būtini miesto vystymuisi. Jaučiamas tvirtas tikėjimas, kad būtent tiltai ir konversinės teritorijos taps miesto plėtros katalizatoriumi. Pavyzdžiui, greta atgimstančio Senamiesčio statomi du tiltai duoda impulsą plėtrai Vilijampolės link, o Nemuno salos jungtys – į Žemąją Fredą ir Aleksotą“, – sako G. Barčauskas.
Kaunas – upių miestas: kodėl tiltai tokie svarbūs?
Kaunas – upių miestas. Ar ši aplinkybė natūraliai suponuoja poreikį planuoti naujų tiltų vietas? Kokį vaidmenį jie atlieka miesto infrastruktūroje ir urbanistikoje?
Tiltai yra ypač svarbūs upių miestams. Pats tiltas turi dvigubą prasmę. Pirmiausia – kasdienė infrastruktūrinė reikšmė: darnus judumas, ekonomika, transportas. Kuo daugiau tiltų, tuo judumas tvaresnis, mažiau spūsčių, stipresnis ryšys tarp dviejų krantų. Žmonės pasirenka jiems patogiausius maršrutus, todėl spūstys natūraliai mažėja. Be to, atsiranda galimybė rinktis trumpesnį maršrutą dviračiu ar pėsčiomis.
Yra ir kitas – urbanistinis – aspektas. Tiltas veikia kaip viešoji erdvė, sujungianti dvi urbanistines ir funkcines zonas. Tai apima socialinę dimensiją ir plėtros skatinimą – žmonės gali grožėtis panoraminiais vaizdais, tiltai tampa miesto identiteto dalimi.
Ne ką mažesnį vaidmenį atlieka tiltų ženkliškumas. Nuo seno miestai kurtis pradėdavo prie upių. Iš tilto silueto galima atpažinti miestą. Senose nuotraukose ar atvirukuose aiškiai atpažįstami Aleksoto ir kiti Kauno tiltai. Statant naujus tiltus, turime galvoti panašiai – apie jų atpažįstamumą ir simbolinę reikšmę.
Tiltai kaip viešosios erdvės ir traukos centrai
Kaip tilto dizainas turi derėti su aplinkine architektūra ir kraštovaizdžiu? Pavyzdžiui, Kaune ypač savo architektūra išsiskirs statomi du tiltai pėstiesiems ir dviratininkams.
Šie projektai neapsiriboja vien susisiekimo funkcija. Jie kuriami kaip viešosios erdvės, skatinančios žmonių judėjimą, poilsį ir bendruomeniškumą. Prie Santakos parko statomas tiltas sustiprins šios istorinės vietos ryšį su miesto kasdieniu gyvenimu, o kitas tiltas, jungiantis Nemuno salą su Žemąja Freda, taps nauju traukos centru.
Prie šios jungties numatyti amfiteatrai, skirti susitikimams ir aktyviam laisvalaikiui prie vandens. Vienas iš Kauno tikslų – pritraukti žmones prie upių, maksimaliai įveiklinti krantines. Tinkamas prietilčių sutvarkymas miestui suteikia papildomos vertės – nuo galimybės grožėtis peizažais iki naujų erdvių renginiams.
Tiltui parinkti tinkamą dizainą nėra paprasta užduotis. Tenka atsižvelgti į šlaitus, slėnius, upes, senąsias miesto struktūras. Statinys neturi viso to užgožti ar pernelyg dominuoti. Būtent todėl išskirtiniams statiniams organizuojami architektūriniai konkursai.
Tiltų vaidmens kaita per šimtmetį
Jūsų manymu, ar per pastarąjį šimtmetį reikšmingai pasikeitė tiltų vaidmuo miestų planavime? Ar Lietuva ir šalies miestai tam skiria pakankamai dėmesio?
Istoriškai tiltai pirmiausia buvo skirti prekių gabenimui. Kaune pirmųjų tiltų atsiradimas turėjo didelę įtaką Vilijampolės ir Aleksoto plėtrai. Vėliau, sovietmečiu, tiltų planavime dominavo grynai transportinė funkcija.
Po nepriklausomybės atkūrimo buvo pastatytas vos vienas kitas tiltas. Tačiau tik pastaraisiais metais miestai aiškiai suvokė, kad keičiantis gyvenimo tempui ir didėjant urbanistiniam intensyvumui, tiltai yra neišvengiama miesto dalis, kurios ignoruoti nebegalima. Kaunas Lietuvoje neabejotinai diktuoja tiltų statybos tendencijas.
Pakeistas požiūris į tiltų statybas visokeriopai pagerins kauniečių gyvenimo kokybę. Kasdienybėje būtini ne tik tiltai transportui – tankiai užstatytose miesto vietose reikalingi ir pėsčiųjų bei dviratininkų tiltai. Jungtys iš Nemuno salos jau tapo impulsu Žemutinės (Žemosios) Fredos konversijai. Tilto tarp Senamiesčio ir Brastos gatvės atsiradimas analogiškai pagyvins Vilijampolę. Tik laiko klausimas, kada istorinė Vilijampolė patirs ryškią urbanistinę transformaciją.
Santakos tiltas – ambicingiausias Kauno projektas
Ambicingiausias Kauno projektas – Santakos tilto statyba tarp Užnemunės ir Brastos gatvių, numatant keturias eismo juostas ir takus. Ar galima teigti, kad šio statinio nauda miestui bus įvairiapusė?
Santakos tiltas bus mišrus ir universalus, pasižymintis ypač palankia vieta. Jis bus patogus ne tik automobilių vairuotojams, bet ir dviratininkams bei pėstiesiems. Nuo tilto atsivers ikoniniai vaizdai į Senamiestį ir santaką, todėl šis statinys taps svarbiu traukos tašku.
Aleksoto sujungimas su Vilijampole ir Šilainiais leis nukreipti dalį automobilių srauto nuo Senamiesčio. Darnaus judumo požiūriu tai didelis privalumas, ženkliai prisidedantis prie gyvenimo kokybės gerinimo.
Viadukai – ne mažiau reikšmingos jungtys
Ar viadukai tokie pat svarbūs kaip ir tiltai? Pavyzdžiui, ties Ašigalio gatve statomas viadukas per A1 magistralę su greitėjimo ir lėtėjimo juostomis.
Viadukai paprastai funkciškai ir urbanistiškai planuojami labiausiai apgyvendintose teritorijose. Žvelgiant pragmatiškai, jie dažniausiai būna minimalistinio dizaino. Pagrindinė jų funkcija – nukreipti srautus ir netrukdyti didesnio intensyvumo keliams.
Tokie statiniai sustiprina miesto urbanistinę struktūrą, prisideda prie patogesnio susisiekimo ir formuoja modernesnio, sėkmingai besivystančio miesto įvaizdį.
Ateities vizija: tankus ir tvarus miestas
Kokie miesto ateities planai?
Kaunas turi didelį potencialą. Pastaraisiais metais įgyvendinami grandioziniai projektai suteikia impulsą tvariai miesto plėtrai, ir tai – tik pradžia. Ateityje didelių projektų dar tikrai bus. Kartu su miesto vadovais rengiami tolimesni planai, kurie ne kartą nustebins miestiečius.
Tiltai – tik viena iš priemonių, padedančių miestui tankėti. Kuo miestas tankesnis, tuo jis tvaresnis ir šiuolaikiškesnis. Žmonės juda darniai, o pagrindinės miesto funkcijos pasiekiamos dviračiu ar pėsčiomis. Tikslas – sukurti kuo daugiau optimalios urbanistinės infrastruktūros.
Norint skatinti tokį vystymąsi, būtina investuoti ne tik į inžinerinę infrastruktūrą, bet ir į mokyklas, baseinus bei kitus socialinės infrastruktūros objektus.
