Kaunas kelioms savaitėms tampa tarptautine skulptorių kūrybos vieta. Iki rugsėjo 13 dienos čia vyksta Tarptautinis skulptūros simpoziumas, kurio pagrindine tema pasirinktas UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esantis Kauno modernizmas.
Tai jau antras kartas, kai į miestą susirenka profesionalūs skulptoriai iš Lietuvos ir įvairių užsienio valstybių. Jų darbai nebus trumpalaikės parodos dalis – sukurtos skulptūros vėliau papildys Kauno viešąsias erdves.
Šiemet konkurencija tarp norinčiųjų dalyvauti buvo nemaža. Organizatoriai sulaukė daugiau kaip 150 paraiškų, tačiau kūrybai atrinkta 20 menininkų, kurių sumanymai įvertinti pagal originalumą, technines galimybes ir tinkamumą miesto erdvėms.
Į Kauną atvyko menininkai iš skirtingų žemynų
Tarptautinio skulptūros simpoziumo dalyvių geografija šiemet itin plati. Kaune savo idėjas įgyvendina kūrėjai iš Japonijos, Kinijos, Čilės, Turkijos, Italijos, Vokietijos, Sakartvelo, Bulgarijos, Kanados ir Graikijos.
Greta jų kuria ir Lietuvos skulptoriai, turintys tarptautinių projektų bei parodų patirties. Skirtingų kultūrų kūrėjams pasiūlyta viena pagrindinė kryptis – ieškoti ryšio su Kauno tarpukario modernizmo architektūra.
Būtent ši architektūra tapo vienu ryškiausių miesto kultūrinio identiteto ženklų. Simpoziumo metu ji interpretuojama jau kita meno forma – per šiuolaikinę skulptūrą, jos medžiagas, formas ir santykį su aplinka.
„Turime autorių iš skirtingų šalių, todėl jų darbai taps tarptautiniu dialogu su Kauno architektūra ir istorija“, – sakė Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Rebeka Bruder.
Skulptoriams teko įspūdingo dydžio granito blokai
Pati kūryba vyksta ne Kauno centre. Menininkai dirba bendrovės „Garliavos granitas“ teritorijoje Garliavoje, kur kiekvienam jų suteikti maždaug dviejų kubinių metrų granito blokai.
Iš šių masyvių ruošinių per keturias savaites turi gimti visiškai užbaigtos skulptūros. Tai reiškia intensyvų darbą – nuo pirminės granito formos iki galutinio kūrinio, pasirengusio keliauti į miesto erdvę.
Pasibaigus simpoziumui darbai neliks kūrybinėje teritorijoje. Numatyta, kad jie bus perkelti į Mažąjį ąžuolyną arba kitas Kauno vietas ir taps nuolatine miesto aplinkos dalimi.
„Svarbu ne tik saugoti tai, ką paveldėjome, bet ir kurti tai, kas taps miesto dalimi“, – apie projektą sakė Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis.
Projektui – beveik pusė milijono eurų
Tarptautiniam skulptūros simpoziumui numatyta apie 477 tūkst. eurų. Didžioji finansavimo dalis tenka Kauno miesto savivaldybei – ji projektui skiria 458 tūkst. eurų.
Likusią dalį sudaro Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus indėlis. Finansavimas skirtas ne vien pačioms skulptūroms ir jų medžiagoms, bet ir visam kūrybos procesui užtikrinti.
Lėšos naudojamos technikai, menininkų darbo sąlygoms, apgyvendinimui ir visuomenei skirtiems renginiams. Organizatorių pateikiamais duomenimis, kiekvienam simpoziume dalyvaujančiam autoriui numatytas vienkartinis 8 tūkst. eurų honoraras.
Projektas tuo nesibaigia. Greta profesionalių menininkų darbo vyksta parodos, kūrėjų pristatymai, diskusijos, edukaciniai užsiėmimai ir kitos veiklos, leidžiančios miestiečiams iš arčiau susipažinti su skulptūros kūrimo procesu.
Į veiklas tikimasi pritraukti tūkstančius žmonių
Organizatoriai skaičiuoja, kad su simpoziumu susijusiose veiklose iš viso gali apsilankyti apie 4 500 žmonių. Dalis programos orientuota į vaikus, tačiau veiklų numatyta ir suaugusiesiems.
Tarp pirmųjų iniciatyvų – skulptorės ir pedagogės Sigitos Dackevičiūtės organizuotos molio lipdymo dirbtuvės vaikams. Jaunieji dalyviai jose gali patys išbandyti kūrybinį darbą ir susipažinti su skulptūros principais.
Suaugusiesiems skirtose edukacijose praktiniai užsiėmimai jungiami su Kauno modernizmo architektūros pažinimu. Tokiu būdu UNESCO statusas pristatomas ne kaip tolima kultūros paveldo sąvoka, bet kaip gyva miesto kasdienybės dalis.
Simpoziumas kartu tampa proga kalbėtis apie viešąjį meną – kur mieste turėtų atsirasti nauji kūriniai, kaip jie keičia aplinką ir kokį santykį gali sukurti su jau egzistuojančia architektūra.
Skulptūros mieste liks ir pasibaigus simpoziumui
Kauno projektas turi vieną svarbią savybę: rugsėjo 13 dieną pasibaigus simpoziumui jo rezultatas neišnyks. Per keturias savaites sukurti darbai bus perduoti miestui ir įkurdinti viešosiose erdvėse.
Taip šiuolaikinis menas susiejamas su tarpukario Kauno architektūra, dažnai vadinama optimizmo architektūra. Vienoje miesto erdvėje susitinka skirtingi laikotarpiai – praėjusio amžiaus architektūrinis palikimas ir dabartinių kūrėjų interpretacijos.
Tarptautinis menininkų ratas suteikia projektui dar vieną sluoksnį. Į Kauną atvykę autoriai modernistinį miestą mato skirtingomis akimis, atsineša savo kultūrinę patirtį ir ją perkelia į granitą.
Būtent todėl rugsėjį užbaigti kūriniai taps daugiau nei vien šių metų renginio prisiminimu. Jie liks Kaune ilgam – kaip skirtingų šalių menininkų atsakas miestui, jo istorijai ir UNESCO pripažintam modernizmo palikimui.
