Kas vyksta organizme išgėrus energetinio gėrimo? Medikai atskleidė mažai žinomą pusę

Energetiniai gėrimai tapo kasdienybe studentams, pamainomis dirbantiems žmonėms ir net paaugliams. Lentynose – dešimtys skirtingų prekės ženklų ir skonių, o pažadas visur tas pats: daugiau energijos ir susikaupimo. Tačiau tai, kas vyksta organizmo viduje išgėrus tokį gėrimą, yra gerokai sudėtingiau nei trumpalaikis žvalumo jausmas.

Medikai pabrėžia, kad pats produktas nėra „nuodas“, tačiau riziką lemia dozės, vartojimo dažnis ir žmogaus sveikatos būklė.

Kas laikoma energetiniu gėrimu?

Kava ar pienas, nors ir turi kofeino ar cukraus, nėra laikomi klasikiniais energetiniais gėrimais. Remiantis paplitusia apibrėžtimi, energetinis gėrimas – dažniausiai gazuotas gėrimas, kuriame yra kofeino ir kitų medžiagų, pavyzdžiui, taurino ar ženšenio ekstrakto, ir kuris skirtas didinti budrumą.

Dauguma tokių gėrimų taip pat turi daug cukraus arba dirbtinių saldiklių, o kai kurie – papildomų kofeino šaltinių, kaip guaranos ekstraktas, pasižymintis dvigubai didesne kofeino koncentracija nei kavos pupelėse.

Kaip veikia kofeinas ir cukrus?

Kofeinas nesuteikia organizmui naujos energijos, o tik blokuoja adenozino receptorius smegenyse. Adenozinas paprastai siunčia signalą apie mieguistumą, tad jo veiklą „užkimšus“, žmogus jaučiasi žvalesnis. Kai kofeinas pasišalina, adenozinas užplūsta receptorius ir kyla vadinamasis „kofeino nuopuolis“ – staigus nuovargis.

Kofeiną aptinka ir pagumburis, kuris suaktyvina antinksčius. Šie išskiria adrenalino ir noradrenalino, todėl padažnėja širdies ritmas, išsiplečia bronchų spindis, pakinta kraujotaka, sumažėja virškinimo aktyvumas. Taip įsijungia „kovok arba bėk“ reakcija, nors realaus pavojaus nėra.

Cukrus veikia kita kryptimi – skatina dopamino išsiskyrimą smegenų atlygio sistemoje, todėl juntamas malonumas ir euforija. Kartu cukrus kepenyse verčiamas gliukoze ir fruktoze, dalis pastarosios virsta riebalais, kurie gali kauptis kepenyse ir riebaliniame audinyje.

Ilgalaikės pasekmės ir kam geriau atsisakyti

Dažnas didelių energetinių gėrimų kiekių vartojimas siejamas su padidėjusia kraujospūdžio, širdies ritmo sutrikimų, nutukimo ir antro tipo diabeto rizika, ypač jei žmogus mažai juda ir nesubalansuotai maitinasi. Tyrimai rodo, kad kai kurie saldikliai, pavyzdžiui, sukralozė, gali mažinti jautrumą insulinui ir keisti gliukozės apykaitą.

Ypač jautrios grupės – vaikai ir paaugliai, sergantys prediabetu ar hipoglikemija, žmonės, turintys širdies ir kraujagyslių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų ar labai sėslų gyvenimo būdą. Jiems net ir vienas gėrimas gali tapti papildoma našta organizmui.

Nepamirštamas ir priklausomybės pavojus. Reguliarus vartojimas gali baigtis tuo, kad be įprastos „dozės“ atsiranda nerimas, prakaitavimas, galvos skausmai ir dirglumas. Tai aiškus ženklas, kad vartojimą reikia peržiūrėti ir pasitarti su gydytoju.

Ekspertai sutaria: retkarčiais ir saikingai vartojamas energetinis gėrimas sveikam, fiziškai aktyviam žmogui greičiausiai nesukels rimtos žalos. Tačiau kaip kasdienė pagalvėlis nuo nuovargio jis tampa rizikos veiksniu, kurio padariniai gali paliesti beveik kiekvieną organizmo sistemą – nuo smegenų iki širdies ir virškinimo.