Kas išties laukia Lietuvos? Nuo kovos su Sovietų Sąjunga iki šiandienos grėsmių
Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (NATO) įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, 12 valstybių pasirašius Šiaurės Atlanto sutartį. Aljansas buvo sukurtas pirmiausia siekiant apsiginti nuo Sovietų Sąjungos ir užkirsti kelią jos ekspansijai Europoje.
Sutartimi NATO narės suformavo valstybių bendruomenę, grindžiamą demokratijos, asmens laisvės ir teisinės valstybės principais. Europos ir Šiaurės Amerikos valstybės susivienijo tam, kad politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrintų visų Aljanso narių laisvę ir saugumą. NATO pagrindas buvo ir išlieka kolektyvinė gynyba, įtvirtinta Vašingtono sutarties 5-ajame straipsnyje: ataka prieš vieną NATO valstybę laikoma ataka prieš visas.
Per 77 metus NATO tikslai iš esmės nepasikeitė, o Vašingtono sutartis nebuvo perrašyta. Iki šiol atlikti pakeitimai daugiausia susiję su protokolais dėl naujų narių priėmimo. Nuo 1949 m. iki dabar NATO išaugo iš 12 narių į 32 valstybių Aljansą. Naujausios narės – Suomija (įstojo 2023 m.) ir Švedija (įstojo 2024 m.).
1994 m. Lietuva pateikė paraišką dėl narystės NATO. Vykdydama politines ir karines reformas, šalis dešimtmetį kryptingai siekė tapti pilnateise sąjungininke ir tikslą pasiekė 2004 m. kovo 29 d. Tą dieną Šiaulių oro bazėje nusileido NATO naikintuvai – nuo tada Baltijos valstybių oro erdvė saugoma nepertraukiamai.
Lietuva aktyviai dalyvauja Aljanso sprendimų priėmime, operacijose ir iniciatyvose, o karinius pajėgumus vysto pagal NATO reikalavimus. Reaguodama į geopolitinius pokyčius, Lietuva kartu su sąjungininkais nuosekliai didina gynybos finansavimą, stiprina karinius pajėgumus, gerina parengtį, vysto reikalingą infrastruktūrą ir siekia užtikrinti, kad kiekvienas NATO teritorijos centimetras būtų ginamas.
2014 m. Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus agresiją Rytų Ukrainoje, NATO valstybės pripažino, kad karinės grėsmės niekur nedingo. Todėl Aljansas sutelkė dėmesį į atgrasymą ir kolektyvinę gynybą, pradėdamas transformaciją – perėjimą nuo krizių valdymo užsienyje prie savo teritorijos ir gyventojų gynybos.
2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, tų pačių metų birželio 29 d. NATO viršūnių susitikime Madride priimta nauja NATO strateginė koncepcija. Joje įvertinta saugumo aplinka ir nustatyti Aljanso strateginiai tikslai bei uždaviniai ateinančiam dešimtmečiui. Sutarta stiprinti atgrasymą ir gynybą visose srityse – sausumoje, ore, jūroje, kibernetinėje erdvėje ir kosmose – taikant 360 laipsnių požiūrį į grėsmes. Rusija įvardyta kaip didžiausia tiesioginė ir ilgalaikė grėsmė Aljansui, o terorizmas – kaip asimetrinė grėsmė. Madride taip pat pradėta plataus masto pertvarka, sugrįžtant prie atgrasymo ir kolektyvinės gynybos kaip pagrindinės NATO užduoties.
NATO valstybių ir vyriausybių lyderiai 2023 m. Vilniaus ir 2024 m. Vašingtono susitikimuose, remdamiesi Madride nustatytais uždaviniais, priėmė svarbius sprendimus dėl tolesnio atgrasymo ir kolektyvinės gynybos stiprinimo, sąjungininkų pasirengimo reaguoti į grėsmes užtikrinimo, taip pat gynybos pramonės skatinimo. Svarbiausias Vilniaus NATO viršūnių susitikimo rezultatas – naujos kartos regioniniai gynybos planai. Juos patvirtinus tapo aišku, kaip ir kokiomis pajėgomis Lietuva kartu su sąjungininkais gintųsi galimos Rusijos agresijos atveju.
2023 m. taip pat priimtas sprendimas perkelti Vokietijos brigadą nuolatiniam dislokavimui Lietuvoje. Tai istorinis sprendimas tiek Vokietijai, tiek Lietuvai, turintis didelę reikšmę regiono saugumui. Šis sprendimas yra ir regioninių gynybos planų dalis.
2024 m. įsteigtos daugianacionalinės Sąjungininkų reagavimo pajėgos (angl. Allied Reaction Force), galinčios greitai reaguoti į grėsmes įvairiomis kryptimis. Jos pakeitė iki tol veikusias NATO greitojo reagavimo pajėgas.
2025 m. Hagos viršūnių susitikimas svarbus sprendimu nuosekliai ir reikšmingai didinti gynybos išlaidas. Aljanso valstybės sutarė iki 2035 m. pasiekti, kad kasmet gynybai ir saugumui būtų skiriama 5 proc. BVP. Šis sprendimas atspindi Europos sąjungininkų įsipareigojimą didinti savo atsakomybę ir karinę galią NATO viduje, o Jungtinės Amerikos Valstijos išlieka įsipareigojusios Aljansui.
