Pagrindinė Ambrósio versijos prielaida yra tokia: dar prieš susiformuojant senovės Egipto civilizacijai egzistavo kita, kur kas senesnė ir labiau pažengusi civilizacija. Ji esą pastatė didžiąsias Gizos piramides ir kitus megalitinius statinius skirtingose pasaulio vietose.
Vienas iš dažniausiai minimų argumentų – tai, kad Gizos piramidžių viduje nerasta nei karališkų palaikų, nei kapui būdingų laidojimo reikmenų. Tai stebina, nes manoma, kad šios piramidės buvo pastatytos faraonų Cheopso, Chefreno ir Mykerino garbei ir turėjo atlikti jų kapaviečių funkciją.
Oficialiai priimta šių statinių datacija siekia maždaug 4500 metų. Tačiau, pasak Ambrósio, pirminių piramidžių amžius gali būti daug didesnis. Egiptiečiai, jo manymu, tik mėgino mėgdžioti jau egzistavusių, žymiai senesnių objektų formą, tačiau padarė tai gerokai prasčiau. Todėl vėlesnės piramidės, pastatytos maždaug 2500–2150 m. pr. Kr., yra mažesnės, prastesnės konstrukcijos ir žemesnės kokybės.
Dar vienas svarbus Ambrósio minimų įrodymų elementas – didysis Sfinkso statinys. Ant jo paviršiaus matomi erozijos pėdsakai, kuriuos, jo nuomone, greičiausiai sukėlė ilgalaikiai smarkūs lietūs. Toks aplinkos poveikis prastai dera su žinomomis klimato sąlygomis tame regione per paskutinius kelis tūkstančius metų. Todėl Ambrósio daro išvadą, kad pirminės Gizos konstrukcijos atsirado gerokai anksčiau ir, tikėtina, visai ne egiptiečių rankomis. Jas esą pastatė aukštai išsivysčiusi, tačiau iki šiol neidentifikuota civilizacija.
Kontroversija dėl šlovės ar reali alternatyva?
Nenuostabu, kad tokia teorija atrodo kaip bandymas išgarsėti einant prieš mokslo bendruomenės konsensusą. Vis dėlto pats Ambrósio pateikia ir daugiau argumentų. Jo teigimu, Cheopsas ir kiti faraonai ne užsakė pastatyti „savas“ piramides, o tik prisiskyrė jau egzistavusius statinius, kai šie buvo atrasti ar vėl panaudoti. Tai idėja, kuri intriguoja, bet tuo pačiu kelia daug abejonių.
Neabejotina tik tai, kad tyrėjai turi gana ribotas galimybes detaliai išanalizuoti visus faktus ir nustatyti, kas, kada ir kokiomis sąlygomis iš tikrųjų pastatė Gizos piramides. Paties Ambrósio nuomone, vėlesnės, egiptiečiams priskiriamos piramidės yra akivaizdžiai mažesnės, pastatytos iš prastesnių medžiagų, o svarbiausia – jos nebėra taip tiksliai orientuotos pagal žvaigždžių padėtį danguje, kaip seniausios struktūros.
Klausimus kelia ir kiti megalitiniai objektai, aptinkami skirtinguose žemynuose. Ar iš tiesų už jų pastatymo galėjo slypėti viena, globalų mastą pasiekusi civilizacija, pasižymėjusi itin aukštu technologiniu ir organizaciniu lygiu? Kai kurie tyrinėtojai mėgina tai sieti su senovės Egipto sąvoka Zep Tepi – tikėjimu apie pradinių laikų „aukso amžių“, kuomet pasaulį valdę dievai įtvirtino kosminę tvarką, o vėliau perdavė valdžią žmonėms.
Kol kas António Ambrósio teorija lieka ginčytina ir nepatvirtinta, tačiau ji skatina iš naujo kelti klausimus apie mūsų civilizacijos ištakas ir apie tai, kiek daug dar nežinome apie tolimą Žemės praeitį.
