Karščiai verčia pirkti kondicionierius: štai kurį tipą ekspertai renkasi patys

Karščio bangos darosi vis dažnesnės, todėl oro kondicionieriai tampa nebe prabanga, o būtinybe. Parduotuvėse ypač išpopuliarėjo nešiojami kondicionieriai su žarna, kurią tereikia iškišti pro langą. Tačiau tokie įrenginiai dažnai vilioja patogumu, o ne efektyvumu.

Norint suprasti, kodėl skirtingi kondicionierių tipai taip skiriasi, verta trumpai prisiminti jų veikimo principą.

Kaip iš tiesų veikia kondicionierius?

Kiekviename kondicionieriuje yra trys pagrindinės dalys: kompresorius, karštoji dalis – kondensatorius, ir šaltoji dalis – garintuvas. Kompresorius suspaudžia šaltnešį, jis įkaista ir keliauja į kondensatorių, kur atiduoda šilumą aplinkai.

Atvėsęs ir tapęs skysčiu šaltnešis per susiaurintą vamzdelį patenka į garintuvą. Ten, esant mažam slėgiui, jis vėl garuoja ir „pasisavina“ šilumos energiją iš patalpos oro. Ventiliatorius pučia orą per garintuvą, o mes jaučiame vėsą.

Efektyviausia, kai ši „karštoji“ dalis būna lauke, o „šaltoji“ – patalpoje. Taip veikia tradiciniai langų blokai ir padalytos (split) sistemos.

Kodėl vienos žarnos mobilūs įrenginiai pralaimi?

Vienos žarnos nešiojami kondicionieriai visa mašina stovi kambaryje. Jie ima patalpos orą, juo vėsina kondensatorių ir tą patį orą, jau įkaitusį, išpučia lauk per žarną.

Taip iš kambario išsiurbiamas jau atvėsintas oras ir sukuriamas žemesnis slėgis. Trūkstamas oras per plyšius sienose, langų tarpus ar duris savaime priteka iš lauko – dažniausiai karštas. Tai reiškia, kad dalis kondicionieriaus darbo tiesiog nubraukiama.

Kai kurių šalių standartai jau įpareigoja nurodyti ne tik nominalią, bet ir „realią“ tokių įrenginių galią. Pavyzdžiui, techniškai 8 000 BTU per valandą galintis įrenginys dėl nuostolių iš tiesų prilygsta tik maždaug 6 000 BTU. Be to, nešiojamas 5 500 BTU įrenginys gali ryti daugiau nei 1 000 vatų, kai paprastas 5 000 BTU langų blokas apsieina maždaug 455 vatais.

Dar vienas minusas – triukšmas. Langų bloke kompresorius ir vienas ventiliatorius yra lauke, todėl kambaryje girdime tik dalį garso. Mobilus kondicionierius su visais mechanizmais stovi šalia lovos ar darbo stalo, o įsijungus kompresoriui triukšmas gerokai išauga.

Negalima pamiršti ir praktinių dalykų: toks įrenginys atima dalį grindų ploto, negali stovėti visai prie sienos, o karšta žarna dar papildomai šildo kambarį.

Kada mobilus kondicionierius vis dėlto tinka?

Vis dėlto nešiojami kondicionieriai turi savo nišą. Jie praverčia, kai langų blokas fiziškai netelpa, kai langai atsidaro vertikaliai ar naudojamos stumdomos durys, o patalpoje negalima įrengti padalytos sistemos.

Jei įmanoma, verta rinktis dviejų žarnų modelį, kuris lauko oru aušina kondensatorių ir taip nesudaro neigiamo slėgio kambaryje. Toks sprendimas iš dalies priartina efektyvumą prie langų bloko, nors triukšmo ir erdvės problemų neišsprendžia.

Bendras patarimas paprastas: jei langų kondicionierių sumontuoti įmanoma, jis beveik visada bus taupesnis, tylesnis ir veiksmingesnis už vienos žarnos nešiojamą įrenginį. Mobilus kondicionierius turėtų likti paskutinės išeities, o ne „aukštesnės klasės“ pasirinkimu.