Karo Artimuosiuose Rytuose banga pasiekė Europą: skrydžių kainos muša rekordus, o degalų gali tiesiog nebeužtekti
Europos oro uostai artėja prie galimo reaktyvinių degalų trūkumo, kai į žemyną atsirita Irano sprendimo uždaryti Hormūzo sąsiaurį daugumai naftos krovinių pasekmės.
Didžiausia rizika šiuo metu tenka London Heathrow ir kitiems Jungtinės Karalystės oro uostams – čia jau fiksuojami skrydžių atšaukimai dėl degalų tiekimo ir kainų šuolio. Viena regioninė oro linijų bendrovė nutraukė vieną maršrutą, nurodydama išaugusias degalų kainas kaip pagrindinę priežastį.
Energetikos analizės bendrovės „Kpler“ vertinimu, toliau eilėje gali atsidurti Prancūzija.
„Prancūzija, pagal mūsų skaičiavimus, po Jungtinės Karalystės turi antrą didžiausią pasiūlos ir paklausos atotrūkį“, – teigė „Kpler“ vyresnysis naftos analitikas George’as Shaw. Kartu jis pabrėžė, kad Prancūzija turi palankesnes galimybes papildomai apsirūpinti degalais iš šaltinių, nesusijusių su Persijos įlanka.
Karinis konfliktas, į kurį įsitraukė Jungtinės Valstijos ir Izraelis, paskatino Teheraną apriboti laivybą Hormūzo sąsiauryje, o tai supurtė pasaulines energijos rinkas. Dar visai neseniai per šį vandens kelią keliaudavo apie penktadalis pasaulio žalios naftos tiekimo.
Specializuotas leidinys „Argus“ skelbia, kad Europos reaktyvinių degalų kainos ketvirtadienį pasiekė rekordą – 1900 JAV dolerių už metrinę toną.
Kol kas Europos oro uostų turimų atsargų pakanka, kad skrydžiai vyktų, tačiau „Argus“ perspėja dėl galimų trūkumų. Leidinio prognozėmis, Portugalijai reaktyvinių degalų gali pritrūkti per keturis mėnesius, Vengrijai – per penkis, Danijai – per šešis, Italijai ir Vokietijai – per septynis, o Prancūzijai ir Airijai – per aštuonis mėnesius. Lenkija, anot vertinimų, yra beveik savarankiška šioje srityje, tad krizė jai mažai tikėtina.
„Dabartinė situacija Artimuosiuose Rytuose ir neapibrėžtumas, kiek ji užsitęs, iš tiesų kelia nerimą dėl reaktyvinių degalų prieinamumo Europoje artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais“, – sakė oro linijų interesams atstovaujančios organizacijos „Airlines for Europe“ vadovė Ourania Georgoutsakou.
Oro linijos apie struktūrinį žibalo deficitą Europoje kalbėjo dar iki dabartinio karo eskalacijos. Priežasčių – ne viena: sankcijos rusiškai naftai, mažėjantys žemyno perdirbimo pajėgumai ir didelė priklausomybė nuo importuojamos žaliavos, daugiausia iš Artimųjų Rytų.
„Europa jau seniai yra grynoji reaktyvinių degalų importuotoja, o importas sudaro maždaug 30 proc. regiono paklausos“, – pernai perspėjo oro transporto sektoriaus asociacija „International Air Transport Association (IATA)“.
„Auganti priklausomybė nuo importo, kartu su netolygiu infrastruktūros vystymu, išryškina lokalizuoto trūkumo ir kainų svyravimų riziką, ypač jei geopolitiniai sukrėtimai ar sankcijos dar labiau apribotų pasaulinį reaktyvinių degalų prieinamumą“, – 2025 metų analizėje rašė „IATA“.
Nors „Kpler“ Prancūziją įvardija kaip antrą labiausiai pažeidžiamą šalį Europoje, G. Shaw mano, kad Paryžiui gali būti lengviau nei Londonui kompensuoti trūkstamus kiekius, net jei tiekimas iš Persijos įlankos išliktų sutrikęs.
„Ji gali gauti sausumos keliais atgabenamus kiekius iš Nyderlandų ar Belgijos“, – aiškino analitikas, šias šalis vadindamas pagrindiniais Europos naftos centrais dėl jų, kaip pagrindinio jūra gabenamos žaliavos įėjimo taško.
Vis dėlto, net artėjant galimam trūkumui, oro linijoms taupyti degalus darosi vis sunkiau. Nuo konflikto pradžios vežėjai dažniau priversti rinktis ilgesnius maršrutus, kad išvengtų Persijos įlankos zonos, o tai reiškia didesnes žibalo sąnaudas.
Europos oro eismo organizacija „Eurocontrol“ skaičiuoja, kad vasarą kasdien dėl maršrutų keitimų gali būti paveikta apie 1150 skrydžių – tiek, kiek tęsis konfliktas dabartine forma.
Greita karo pabaiga kol kas neatrodo tikėtina. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį perspėjo Iraną: „Per artimiausias dvi ar tris savaites smogsime jiems itin stipriai – sugrąžinsime juos į akmens amžių, kur jiems ir vieta.“
Tokia perspektyva oro uostams ir oro linijoms reiškia augantį nerimą dėl degalų prieigos.
„Kuo ilgiau tęsis karo veiksmai, tuo didesnis bus poveikis paklausai – degalų kainos augs, kai kuriose pasaulio vietose gali didėti degalų trūkumas. Tai gali paveikti tiek skrydžių apimtis, tiek bilietų kainas“, – įspėjo „Eurocontrol“.
Vis dėlto aviacijos ekspertas Wouteris Dewulfas pažymi, kad nors nerimas auga, kol kas „nėra nieko, kas rodytų plataus masto sutrikimus visoje Europoje“.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas įspėjo, kad ekonominės karo Irane pasekmės gali priartėti prie Covid pandemijos ar Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltų sukrėtimų masto.
Oro vežėjai jau reaguoja į reaktyvinių degalų kainų šuolį: atšaukia dalį skrydžių ir kelia kainas. Tuo pat metu sintetinį kurą gaminantys sektoriaus dalyviai ragina Europą didinti gamybą, kad žemynas mažintų priklausomybę nuo iš Persijos įlankos gaunamo iškastinio kuro.
