Karas Artimuosiuose Rytuose smogia per kišenę: Briuselis keičia dujų kaupimo taisykles

Europos šalims patariama lanksčiau žiūrėti į dujų saugyklų pildymo tikslus ir pradėti jas pildyti anksčiau – Artimųjų Rytų konfliktui keliant pasaulines energijos kainas.

Europos energetikos komisaras Danas Jørgensenas laiške nacionaliniams energetikos ministrams ragino valstybes nares būti lankstesnes, kaip jos pildo dujų saugyklas, kad tai „padėtų sumažinti dujų paklausą tuo metu, kai pasiūla yra įtempta, ir sumažintų spaudimą dujų kainoms Europoje“, – rašoma laiške, su kuriuo susipažino „POLITICO“.

Nuo tada, kai vasario pabaigoje Jungtinės Valstijos ir Izraelis sudavė smūgius Teheranui, vėliau įsiplieskęs konfliktas paskatino pasaulinių energijos kainų šuolį. Prie to prisidėjo Izraelio smūgiai dideliam Irano jūriniam dujų telkiniui ir faktinis Hormūzo sąsiaurio – itin svarbios naftos ir gamtinių dujų prekybos arterijos – uždarymas.

Laiške D. Jørgensenas paprašė ES šalių sumažinti dujų saugyklų pildymo tikslą iki 80 proc., tai yra 10 procentinių punktų mažiau nei įprasta.

Komisaras taip pat siūlė pradėti dujų įleidimą į saugyklas anksčiau, kad būtų išvengta „vasaros pabaigos skubos pildyti saugyklas“, kuri, pasak jo, papildomai didintų kainas. Be to, jis pasiūlė pratęsti terminą, iki kada būtina pasiekti pildymo tikslus, net iki gruodžio – dviem mėnesiais vėliau nei įprasta.

Pasak komisaro, tokias priemones valstybės gali taikyti pagal ES Dujų saugyklų reglamentą, kuriame numatyta galimybė būti lankstesnėms esant sudėtingoms rinkos sąlygoms.

ES reikalauja, kad valstybės narės iki žiemos būtų sukaupusios 90 proc. dujų atsargų – ši priemonė įvesta po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau šių metų šaltesnė nei įprasta žiema išeikvojo atsargas: kovo mėnesį jų lygis vidutiniškai buvo nukritęs žemiau 30 proc., tai – mažiausias rodiklis nuo 2022 m.

Pasak „POLITICO“, Briuselyje auga nerimas, kad Irano konfliktas kartu su jau dabar žemomis dujų atsargomis gali paskatinti valstybių konkurenciją dėl mažėjančių pasaulinių energijos išteklių.

D. Jørgensenas teigė, kad ES dujų tiekimas išlieka „santykinai apsaugotas“, nes blokas tik „ribotai priklauso“ nuo dujų importo iš šio regiono. Vis dėlto, kadangi ES yra grynoji dujų importuotoja pasauliniu mastu, „aukštos ir nepastovios pasaulinės kainos gali paveikti ir ES dujų įleidimą į saugyklas“, – pažymėjo jis.

Komisaro teigimu, įvykiai Irane ir platesniame regione „reikšmingai veikia pasaulines naftos ir dujų rinkas“, o požymių esama, kad Kataro dujų gamybai gali prireikti daugiau laiko sugrįžti į ikikrizinius lygius.

D. Jørgensenas pabrėžė, kad rems valstybes nares, norinčias pasinaudoti leidžiamu lankstumu, tačiau prieš įgyvendinant sprendimus jie turėtų būti aptarti su Europos Komisija ir kitomis ES šalimis.

Europos Komisijos atstovas spaudai patvirtino, kad laiškas energetikos ministrams buvo išsiųstas.