Kalbų mokymasis daro daugiau, nei manėme: tyrimai atskleidžia svarbų poveikį smegenims

Kadaise vyravo įsitikinimas, kad vaikams augti su dviem kalbomis yra žalinga – esą tai klaidina, lėtina raidą ir trukdo mokytis. Šiandien mokslas šią nuostatą laiko pasenusia. Vis daugiau tyrimų rodo, kad dvikalbystė smegenims veikia kaip sporto salė, stiprinanti pažintinius gebėjimus viso gyvenimo laikotarpiu.

Mokėti daugiau nei vieną kalbą reiškia nuolat dirbti smegenimis. Dvikalbio žmogaus galvoje visos kalbos yra aktyvios vienu metu, net jei kalbama tik viena iš jų. Smegenys nuolat slopina nereikalingus žodžius ir perjungia kalbų sistemas, o tai treniruoja dėmesio kontrolę ir lankstų mąstymą.

Kas yra kognityvinis rezervas?

Lūžis dvikalbystės tyrimuose įvyko 2007 metais Toronte, kai Ellen Bialystok vadovaujama komanda nustatė, jog dvikalbiai žmonės demenciją dažniausiai pasiekia 4–4,5 metų vėliau nei vienakalbiai. Šis rezultatas sustiprino kognityvinio rezervo teoriją.

Kognityvinis rezervas – tai tarsi „atsarginis protinis kapitalas“. Jis kaupiamas visą gyvenimą, o vėliau padeda atsilaikyti prieš smegenų senėjimą ir ligas. Kuo daugiau sudėtingų užduočių atliekame – mokomės, sprendžiame problemas, laviname įgūdžius – tuo didesnį rezervą sukaupiame.

Kalba šiuo požiūriu yra ypatinga. Ji apima garsų atpažinimą, reikšmes, kultūrinius kontekstus, socialinę sąveiką. Dėl šio sudėtingumo kalbų mokymasis efektyviai stiprina kognityvinį rezervą ir siejamas ne tik su vėlesne demencijos pradžia, bet ir geresniu atsistatymu po insulto.

Kada geriausia mokytis kalbų?

Vaikystėje smegenys dar tik formuoja naujus tinklus, todėl nauja kalba integruojama kaip papildoma sistema. Suaugus kalbą išmokti sunkiau, nes reikia keisti jau esamus tinklus, tačiau būtent dėl šio iššūkio nauda gali būti dar ryškesnė.

2023 metais Didžiosios Ormondo gatvės ligoninėje atliktas tyrimas parodė, kad anksti, nuo gimimo, dviem kalbomis kalbantys vaikai turi stipresnį smegenų tinklų susijungimą ramybės būsenoje. Tai lyg raumuo, kuris, nuolat treniruojamas, išlieka stipresnis net tada, kai nieko aktyviai nedarome.

Dvikalbiai vaikai neretai geriau supranta, kad kiti žmonės gali turėti kitokią perspektyvą ar žinių lygį. Tai vadinama gebėjimu priimti kito žmogaus požiūrį ir yra svarbu socialiniam bei emociniam intelektui.

Emocijos, racionalumas ir visuomenės nauda

Tyrimai rodo, kad pirmojoje kalboje dažniau reaguojame emocingai, o antrojoje – racionaliau ir labiau abstrakčiai. Taip yra todėl, kad gimtoji kalba dažniausiai siejasi su šeima ir artimiausia aplinka, o antroji – su mokykla, darbu ar formalesnėmis situacijomis.

Dvikalbystės nauda neapsiriboja vienu žmogumi. Kelių kalbų mokėjimas atveria duris į skirtingas kultūras, padeda geriau suprasti įvairias bendruomenes ir lengviau bendrauti vis labiau globalėjančiame pasaulyje. Tai didina tiek asmenines galimybes, tiek visuomenės atvirumą ir sanglaudą.

Vis daugiau mokslinių įrodymų leidžia teigti, kad kalbų mokymasis yra viena tvariausių investicijų į savo smegenų sveikatą ir platesnį pasaulio matymą – nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus esame.