Kaip išvengti baudų už greitį? Atskleidė, kada matuokliai iš tikrųjų pradeda jus fiksuoti
Greičio kontrolė Lietuvos keliuose vis dar kelia daug klausimų vairuotojams. Kada tiksliai suveikia fotoradaras? Ar galioja vadinamoji 10 km/val. paklaida? Kaip veikia vidutinio greičio matavimas ir kokios baudos skiriamos už viršijimą? Toliau pateikiama aiški ir paprasta informacija pagal Lietuvoje galiojančias taisykles.
Fotoradarai ir vidutinio greičio matavimo sistemos Lietuvoje paprastai nefiksuoja labai nedidelio, techninio greičio viršijimo. Praktikoje laikoma, kad pažeidimas registruojamas tuomet, kai leistinas greitis viršijamas daugiau nei maždaug 10 km/val. Ši tolerancija siejama su matavimo paklaida, tačiau ji nėra „leidimas“ viršyti greitį – tai tik techninis matavimo sistemos ypatumas.
Jeigu greitį matuoja policijos pareigūnas (rankiniu radaru ar sekimo būdu), bauda gali būti skiriama ir už mažesnį nei 10 km/val. viršijimą. Todėl vadinamoji „paklaida“ realiai taikoma tik automatiniams matuokliams ir ne visais atvejais. Pareigūnas, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, gali fiksuoti ir mažesnį pažeidimą.
Vidutinio greičio matavimo sistemos Lietuvoje skaičiuoja, kokiu vidutiniu greičiu automobilis įveikia visą kontroliuojamą kelio ruožą. Jei šis vidurkis viršija leistiną greitį (atsižvelgiant į techninę paklaidą), pažeidimas fiksuojamas automatiškai. Trumpalaikis sulėtinimas atkarpos pabaigoje nepadės, jei didžiąją dalį kelio važiavote per greitai – sistema vertina viso ruožo, o ne atskirų momentų greitį.
Svarbu suprasti, kad „10 km/val. tolerancija“ nėra teisė važiuoti greičiau. Tai tėra praktinė riba, iki kurios automatinės sistemos dažniausiai nefiksuoja pažeidimų dėl galimos matavimo paklaidos. Saugiausia visada laikytis nustatyto greičio ir nebandyti „žongliruoti“ ribomis.
Lietuvoje galiojančios baudos už greičio viršijimą (eurais):
- iki 10 km/val. – įspėjimas arba 15–30 €;
- 11–20 km/val. – 30–90 €;
- 21–30 km/val. – 90–170 €;
- 31–40 km/val. – 170–230 €;
- 41–50 km/val. – 230–300 €;
- daugiau nei 50 km/val. – 300–450 €, galimas teisės vairuoti atėmimas.
Pakartotinių pažeidimų (recidyvo) atveju sankcijos gali būti griežtesnės – skiriamos didesnės baudos, daugiau baudos taškų ar ilgesnis vairuotojo pažymėjimo atėmimo laikotarpis. Taip siekiama sudrausminti tuos, kurie sistemingai nesilaiko Kelių eismo taisyklių.
Didėjančios baudos ir intensyvi greičio kontrolė rodo, kad Lietuvoje greitis laikomas viena pagrindinių eismo saugumo problemų. Nepaisant kalbų apie „paklaidas“ ar „ribas“, saugiausia ir ekonomiškai naudingiausia strategija – visada laikytis leistino greičio ir prisidėti prie saugesnio eismo keliuose.
