Stabili šiluma laikosi vos savaitę, o kai kurių daržininkų lysvės jau pilnos žaliojo svogūno derliaus. Nors ši kultūra laikoma nereikli, sodinant vis tiek yra keli niuansai, kurie lemia, ar plunksnos bus vešlios, tamsiai žalios ir sultingos.
Vieni dar tik stebi pirmuosius svogūnų daigus, kiti tuo metu jau pjauna gražias, tankias kekes. Atrodo, kad visi sodino panašiu metu, tačiau rezultatą stipriai pakeitė detalės: tinkamas laikas ir teisingas tręšimas.
Žaliasis svogūnas gali sudygti net ir padėtas ant drėgnos skiautės, tačiau norint kokybiško derliaus vien to neužtenka. Svarbiausi dalykai – sodinimo terminai ir papildomos maisto medžiagos, kurios padeda išauginti ryškias, tvirtas ir sultingas plunksnas.
Paprastai svogūnėliai į dirvą sodinami, kai žemė šiek tiek sušyla – dažniausiai kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Vis dėlto yra gudrybė, kurią taiko tik nedaugelis.
Svogūnus verta sodinti ne į lygų paviršių, o į iš anksto paruoštas gilesnes vagas. Dar geriau, jei likus parai iki sodinimo šias vagas perliejate karštu vandeniu. Taip sušildomi gilesni dirvos sluoksniai ir sukuriamas savotiškas „šiltnamio“ efektas – šaknys greičiau „atsibunda“ ir augalas startuoja sparčiau.
Taip pat svarbu duoti augalui bent šiek tiek maisto medžiagų. Svogūnas užaugs ir be tręšimo, tačiau skirtumas kokybėje dažnai būna akivaizdus: tręštame plote plunksnos būna vešlesnės ir sodresnės spalvos.
Nieko specialiai pirkti nereikia – dažniausiai viskas yra namuose. Galite naudoti paprastus medžio pelenus arba bananų žievių užpilą. Pelenai suteikia kalio ir fosforo, o bananų žievių užpilas turi daug magnio, kuris padeda plunksnoms tapti tamsiai žalioms ir sultingoms.
Nebijokite svogūnų prisodinti daugiau. Net jei neplanuojate jų valgyti kasdien, perteklių galima smulkiai supjaustyti ir užšaldyti dėžutėse ar užspaudžiamuose maišeliuose. Tai patogu, nes atėjus vasaros karščiams svogūnų plunksnos lysvėse ima kietėti ir nebebūna tokios švelnios bei sultingos kaip pavasarį.
