Kada iš tiesų verta išeiti iš darbo? Penki žingsniai padės priimti sprendimą be klaidų

Daugumai žmonių darbas užima daugiau kaip 2 000 valandų per metus, todėl sprendimas, ar likti dabartinėje pozicijoje, ar ją keisti, iš esmės formuoja ir asmeninį gyvenimą. Vis dėlto darbdaviai retai atvirai kalba apie tai, kada darbuotojui iš tiesų naudinga išeiti, nes jų interesas – jus išlaikyti.

Todėl svarbu išmokti patiems ramiai ir struktūruotai įvertinti, ar dabartinis darbas dar tarnauja jūsų ilgalaikiams tikslams, ar jau stabdo.

Profesinė pusė: ko išmokstate?

Pirmas klausimas – kiek mokotės ir kokias įgūdžių grupes kaupiate. Svarbūs ne tik lengvai išmatuojami dalykai, kaip programavimas ar finansiniai modeliai, bet ir gebėjimas dirbti su žmonėmis, tvarkytis su vidine politika, vesti derybas.

Jei kurį laiką pastebite, kad užduotys kartojasi, nebeturite iššūkių, o naujų atsakomybių niekas nepatiki, tai aiškus signalas įvertinti alternatyvas. Dažnai žmonės keičia organizaciją ar net industriją būtent todėl, kad jaučia sustojusį augimą.

Antra profesinė ašis – jūsų tinklas. Didelėse įmonėse, tokiose kaip „Google“, svarbus tinklo platumas: ateityje didelė tikimybė sutikti buvusius kolegas kitose organizacijose. Mažesnėse įmonėse dažniau formuojasi itin glaudūs ryšiai, suteikiantys stiprią tarpusavio paramą.

Trečia – ilgalaikė karjeros trajektorija. Kartais išėjimas pas konkurentą ar į kitą sektorių trumpuoju laikotarpiu atrodo skausmingas: baugu nuvilti vadovą, kolegas. Tačiau karjera – maratonas, o ne sprintas, todėl svarbiau, kur būsite po penkerių ar dešimties metų.

Asmeninė pusė: kaip jaučiatės?

Ne mažiau svarbu įsivardyti, kas jums reiškia pasitenkinimą darbu. Vienam tai – aiški prasmė ir pagalba kitiems, kitam – konkurencinė aplinka ir aukšti rezultatai. Pavojinga gyventi pagal svetimą „sėkmės“ apibrėžimą, nes taip lengva pasiekti prestižinį, bet giliai svetimą vaidmenį.

Didelę įtaką turi ir komanda. Net ir įdomiausias projektas virsta kančia, jei kasdien dirbate su kontroliuojančiu vadovu ar kolegomis, kurie nesidalija žiniomis. Priešingai, palaikanti aplinka gali kompensuoti mažiau žavų sektorių.

Toliau – jūsų energija ir susidomėjimas. Naudinga sau nuoširdžiai atsakyti: jei pinigai nekeltų rūpesčių, ar vis tiek daryčiau šį darbą bent dalį laiko? Jei atsakymas nuolat neigiamas, verta rimčiau pagalvoti apie krypties keitimą.

Galiausiai – pinigai ir gyvenimo būdas. Vieniems prioritetas – kuo greičiau finansiškai padėti šeimai, kiti daugiau vertina laiką ir lankstumą. Nėra universalaus recepto, svarbu aiškiai suvokti, ką jūs šiandien laikote svarbiausiu.

Penkių žingsnių sprendimo schema

Pirmiausia susirašykite visus savo profesinius ir asmeninius prioritetus ir juos surikiuokite pagal svarbą. Tada sąžiningai įvertinkite dabartinį darbą kiekviename iš jų, pavyzdžiui, nuo vieno iki penkių.

Trečias žingsnis – įsivardyti ilgalaikę karjeros ir gyvenimo viziją bei paklausti savęs, ar likimas dabartinėje vietoje jus prie jos priartina, ar nutolina. Ketvirtas – išsianalizuoti realias alternatyvas: kitus darbus, sektorius, miestus.

Paskutinis žingsnis – pasikalbėti su keliais skirtingais žmonėmis: patikimu kolega, šeimos nariu, mentoriumi už darbo ribų. Jų nuomones verta išklausyti, bet galutinė atsakomybė vis tiek jūsų.

Priėmę sprendimą – likti ar išeiti – stenkitės jo nebekvestionuoti kasdien. Dažniausiai gailimės ne pačio pasirinkimo, o to, kad jis buvo priimtas ne pagal tikruosius mūsų vertybinius orientyrus.