Pastaraisiais metais socialinių tinklų platformos susiduria su vis sudėtingesnėmis apgaulės schemomis, pasitelkiančiomis dirbtinį intelektą, žinomų žmonių atvaizdus ir klaidinančią reklamą. „Meta“ pranešė imanti griežtesnių teisinių priemonių prieš sukčius, kurie išnaudoja jos platformas ir vartotojų pasitikėjimą, todėl šios bylos gali tapti svarbiu precedentu kovojant su sukčiavimu internete.
„Meta“ pateikė ieškinius prieš asmenis ir grupes, esančius už trijų sukčiavimo tinklų, kurie naudojo žinomų asmenybių atvaizdus ir dirbtinai sugeneruotus (deepfake) vaizdo įrašus, kad pritrauktų naudotojus į apgaulingas svetaines. Pasak bendrovės, šie trys subjektai veikė Kinijoje ir Brazilijoje, o jų taikiniais tapo vartotojai Jungtinėse Valstijose, Japonijoje ir kituose pasaulio regionuose. Skelbimuose buvo reklamuojamos tariamos investavimo galimybės ir netikri sveikatos produktai.
„Meta“ nurodo pateikusi ieškinius keliems asmenims Brazilijoje, kurie reklamavo netikrus arba nepatvirtintus sveikatos priežiūros produktus ir juos populiarinančius internetinius kursus. Taip pat pateiktas ieškinys Kinijoje registruotam subjektui, kuris, anot bendrovės, naudojo įžymybių atvaizdus skelbimuose „kaip dalį platesnės sukčiavimo schemos, viliojusios žmones jungtis prie vadinamųjų investavimo grupių“. Kiek tiksliai skelbimų šios grupės buvo paleidusios „Facebook“ platformoje, kiek vartotojų juos matė ar su jais sąveikavo ir kiek laiko sukčiai veikė, „Meta“ nedetalizuoja.
Reklamos, vadinamos „celeb bait“ (viliojančios įžymybėmis), bendrovei kelia problemų jau ilgą laiką. Ne kartą buvo fiksuota apgaulingų kampanijų, ypač pasitelkiančių Elono Musko ir „Fox News“ laidų vedėjų atvaizdus, siekiant parduoti tariamus stebuklingus vaistus nuo diabeto ir kitų ligų. „Meta“ priežiūros taryba yra kritikavusi bendrovę dėl nepakankamų veiksmų kovojant su tokiomis apgaulės formomis.
Savo atnaujintoje informacijoje „Meta“ pripažįsta, kad „apgaulingos reklamos kuriamos taip, kad atrodytų tikros, todėl ne visada lengva jas aptikti“. Bendrovė taip pat nurodo, kad į savo veido atpažinimo sistemą, skirtą automatiškai identifikuoti sukčiavimo skelbimus, kuriuose naudojami žinomų žmonių veidai, jau yra įtraukusi „daugiau nei 500 000“ įžymybių ir viešųjų asmenų profilių.
Pastaraisiais mėnesiais „Meta“ veiksmus, susijusius su abejotinais reklamos užsakovais, dar atidžiau ėmė stebėti tiek žiniasklaida, tiek reguliuotojai. Vidiniai bendrovės tyrėjų vertinimai rodė, kad iki 10 procentų reklamos pajamų galėjo būti gaunama iš sukčiavimo schemų ir draudžiamų produktų reklamos. Tai, kad iš probleminių skelbimų „Meta“ uždirbo milijardus dolerių, anot kritikų, ir galėjo lemti lėtesnę reakciją kovojant su pasikartojančiais pažeidėjais.
Be grupių, organizavusių „celeb bait“ skelbimus, „Meta“ teigia patobulinusi savo sistemas, skirtas aptikti reklamas, kurios naudojasi taip vadinamu „cloaking“ (slėpimo, maskavimo) metodu. Šis metodas leidžia sukčiams rodyti vieną turinį moderavimo sistemoms ir kitą – realiems vartotojams, taip apeinant vidinę skelbimų peržiūros kontrolę.
Bendrovė taip pat pateikė ieškinį prieš reklamos užsakovą iš Vietnamo, kuris, anot „Meta“, naudojo apgaulingus skelbimus, siūlančius „labai dideles nuolaidas gerai žinomų prekės ženklų produkcijai“, įskaitant „Longchamp“ gaminius. Tokios reklamos dažnai veda į netikras el. parduotuves, kuriose vartotojai praranda savo pinigus arba asmens duomenis.
Dar vienas „Meta“ žingsnis – teisiniai veiksmai prieš aštuonis buvusius „Meta Business Partners“ programos dalyvius. Šie asmenys ir įmonės siūlė paslaugas, žadėdami „atblokuoti“ paskyras ar suteikti kitas „paskyrų atkūrimo“ paslaugas, taip išnaudodami naudotojų baimę netekti prieigos prie savo verslo ar asmeninių profilių. Bendrovė nurodo, kad, jei jie nevykdys įspėjimų ir „nutrauk ir susilaikyk“ (cease and desist) nurodymų, bus svarstoma imtis papildomų teisinių priemonių, įskaitant naujus ieškinius.
