Jūros gelmėse prabudo mirtinas sovietų palikimas: mokslininkai užfiksavo radiaciją

Norvegijos jūros dugne nuskendęs Šaltojo karo laikų branduolinis povandeninis laivas pamažu leidžia radioaktyvias medžiagas, parodė specialus tyrėjų atliktas tyrimas.

Sovietų K-278 „Komsomolec“ nuskendo 1989 m. balandį po laive kilusio gaisro. Kartu su laivu į 1680 metrų gylį nugrimzdo ne tik jį varęs branduolinis reaktorius, bet ir dvi branduolinės torpedos.

Tyrimą koordinavo jūrų radioekologas Justinas Gwynnas iš „Fram Centre“ priklausančios Norvegijos radiacinės ir branduolinės saugos institucijos. Mokslininkai nustatė, kad nors laivo korpusas toliau nyksta, šiuo metu nėra ženklų, jog būtų įvykusi ekologinė katastrofa, kuri teoriškai galėtų kilti.

Pasak tyrėjų, torpedų skyrius išlieka sandarus, tačiau reaktoriaus būklė prastėja – iš jo periodiškai išsiskiria matomi radioaktyvių medžiagų pliūpsniai į aplinkinį vandenį.

„Išmetimai iš reaktoriaus vyksta jau daugiau kaip 30 metų, tačiau yra mažai įrodymų, kad radionuklidai kauptųsi artimiausioje aplinkoje aplink povandeninį laivą, nes, panašu, jie greitai praskiedžiami aplinkiniame jūros vandenyje“, – rašo tyrėjai.

„Komsomolec“ katastrofa buvo tragiška – žuvo didžioji dalis įgulos, o nuolaužos tapo ilgalaikiu radiologiniu pavojumi tamsioje jūros gelmėje. Nuo 10-ojo dešimtmečio vykdoma stebėsena jau anksčiau rodė, kad radioaktyvios medžiagos kartkartėmis nuteka. Pirmieji tyrimai atskleidė, kad laivas buvo smarkiai apgadintas, korpuse buvo įtrūkimų, o jūros vanduo turėjo kontaktą su branduolinėmis torpedomis.

1994 m. buvo atlikti dideli darbai siekiant užsandarinti pažeistą torpedų skyrių. Nuo to laiko, pasak stebėsenos duomenų, nebuvo požymių, kad į aplinką pateko ginkluotės klasės plutonis.

Vis dėlto kasmetinės Norvegijos institucijų apžiūros fiksavo vandenyje aplink nuolaužas aptinkamus radioaktyvius cezio izotopus. 2019 m. mokslininkai atliko išsamesnę ekspediciją, pasitelkę nuotoliniu būdu valdomą povandeninį aparatą „Ægir 6000“. Juo buvo imami vandens ir gyvūnijos mėginiai, taip pat vertinama paties laivo būklė.

Baigę analizuoti surinktus duomenis, mokslininkai įvertino nuotėkio intensyvumą, jo šaltinius ir poveikį dugno ekosistemai. Nustatyta, kad nuotėkis nėra pastovus – jis pasireiškia sporadiniais pliūpsniais iš konkrečių vietų, įskaitant ventiliacijos vamzdį ir zoną šalia reaktoriaus skyriaus. Aparato vaizdo įrašuose užfiksuoti aiškiai matomi išsiliejimų debesys.

Iš tų debesų paimtuose mėginiuose aptikta stroncio, cezio, urano ir plutonio izotopų. Visai prie laivo stroncio ir cezio koncentracijos buvo atitinkamai 400 000 ir 800 000 kartų didesnės nei įprastas šių radionuklidų fonas Norvegijos jūroje.

Mokslininkų teigimu, padidėję urano ir plutonio kiekiai bei jų santykiai rodo, kad reaktoriaus viduje esantis branduolinis kuras aktyviai koroduoja. Tačiau jau už kelių metrų nuo nuolaužų radiacinė tarša smarkiai sumažėja – tai leidžia manyti, kad izotopai greitai išsisklaido.

Taip pat tirti ant nuolaužų augantys kempiniai, koralai ir jūriniai aktinijai: jų mėginiuose fiksuotas šiek tiek padidėjęs radioaktyvaus cezio kiekis, tačiau akivaizdžių deformacijų ar kitų pažeidimų požymių nenustatyta. Aplinkinių nuosėdų mėginiai taip pat rodė menką užterštumą.

Tyrėjai pažymi, kad ankstesnis torpedų skyriaus sandarinimas vis dar išlieka veiksmingas. Vis dėlto situacija kelia nerimą: nors kol kas žala, panašu, minimali, apie tokio gylio jūrų ekosistemas žinoma nedaug, o laikui bėgant laivo konstrukcija neišvengiamai silpnės.

Nuolaužos guli šaltoje, didžiulio slėgio bathypelaginių gelmių zonoje – vietoje, kurią žmonėms pasiekti itin sudėtinga, o bet kokiems remonto darbams prireiktų kruopštaus planavimo ir sudėtingų inžinerinių sprendimų.

„Reikėtų atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų nustatyti pastebėtų išmetimų mechanizmai, reaktoriuje vykstantys korozijos procesai ir tai, kokias pasekmes jie gali turėti būsimiems išmetimams bei likusios branduolinės medžiagos likimui reaktoriuje“, – rašo autoriai.

Pasak jų, „Komsomolec“ yra išskirtinis atvejis, leidžiantis geriau suprasti rizikas, susijusias su kitais Arkties regione nuskendusiais ar paskandintais reaktoriais, taip pat galimų incidentų su branduoline energija varomais laivais ir kitomis jūroje naudojamomis branduolinėmis technologijomis pasekmes. Todėl, anot mokslininkų, būtina tęsti nuolatinę povandeninio laivo būklės ir situacijos stebėseną.

Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „PNAS“.