Jei nejauki tyla jus vargina, šie psichologų patarimai gali iš esmės pakeisti bendravimą

Neišvengiamai visi atsiduriame situacijoje, kai po kelių mandagių frazių pokalbis sustoja ir tvyro nejauki tyla. Darbe, vestuvėse, konferencijoje ar prie baro – momentas panašus, o noras paimti į rankas telefoną beveik instinktyvus.

Psichologai pabrėžia, kad daugeliui tai susiję ne su charakteriu ar „uždarumu“, o su socialiniu nerimu ir tiesiog neįgytais įgūdžiais. Geri pokalbiai – ne talentas, o treniruojamas gebėjimas.

Sąmoningi klausimai, o ne tušti komentarai

Dauguma pokalbių nutrūksta todėl, kad apsiribojame paviršutiniškais komentarais. Išgirdę „savaitgalį žaidžiau golfą“, dažnas sureaguoja tik „ai, faina“ ir pokalbis baigiasi.

Kur kas veiksmingiau užduoti tęstinius, atvirus klausimus: kur dažniausiai žaidi, kiek laiko tuo užsiimi, ar dalyvauji varžybose. Net jei jums golfo tema neįdomi, tokie klausimai rodo dėmesį ir leidžia kitam žmogui atsiverti.

Komunikacijos tyrimai rodo, kad pokalbį paprastai valdo tas, kuris klausia. Svarbu, kad klausimai nebūtų tardymas, o natūrali smalsumo išraiška ir pakvietimas pasidalyti patirtimi.

Aktyvus klausymasis, o ne laukimas savo eilės

Dažna klaida – klausantis jau galvoti, ką patys pasakysime toliau. Tada lengva praleisti esmę ir atsakyti visiškai ne į temą, kas sukuria dirbtinumo įspūdį.

Aktyvus klausymasis reiškia sutelktą dėmesį į žmogų, jo žodžius, toną ir emocijas. Tai leidžia pastebėti smulkmenas, kurios vėliau virsta natūraliais tęstiniais klausimais ar pastabomis.

Kaip yra pasakęs vienas komunikacijos ekspertas: „Dauguma žmonių klauso ne norėdami suprasti, o norėdami atsakyti.“ Stenkitės būti priešingame poliuje – klausančiųjų, o ne laukiančiųjų savo eilės.

Bendras pagrindas ir tyla be baimės

Žmonės greičiausiai susibendrauja aptikę bendrą patirtį, vertybes ar pomėgius. Kartais tai akivaizdu – tas pats sportas, muzika ar mėgstama virtuvė. Kartais reikia šiek tiek „pakasinėti“ klausimais apie laisvalaikį, vaikystę, keliones ar darbą.

Radus nors vieną bendrą sąlyčio tašką, pokalbis dažnai tampa lengvas ir natūralus. Abiem pusėms paprasčiau dalytis istorijomis, o laikas ima bėgti greičiau.

Vis dėlto net ir taikant šiuos principus, neišvengsite pauzių. Svarbu suvokti, kad tyla nėra nesėkmė – tai tiesiog erdvė pamąstyti ir leisti pokalbiui keisti kryptį. Priėmus tylą kaip natūralią bendravimo dalį, sumažėja įtampa ir noras desperatiškai „gelbėti“ situaciją.

Geri pokalbiai, pasak psichologų, remiasi ne žavesiu, o smalsumu, kantrybe ir buvimu čia ir dabar. Sąmoningai klausdami, įdėmiai klausydamiesi ir ieškodami bendro pagrindo, išmoksite praktiškai niekada nebepritrūkti temų kalbai.