Aukščiausi Europos Sąjungos pareigūnai ir diplomatai svarsto, kaip reaguoti į galimas JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pastangas perimti Grenlandijos – didžiausios pasaulio salos, strategiškai svarbios Arkties regione – kontrolę. Tokie scenarijai nagrinėjami paaštrėjus Vašingtono retorikai ir Europoje augant susirūpinimui dėl Grenlandijos suvereniteto ir saugumo.
Planuojamas reikšmingas finansinės paramos didinimas
Vienas iš svarstomų ES atsako variantų – daugiau nei dvigubai padidinti paramą Grenlandijai ilgalaikėje ES biudžeto strategijoje. Nuo 2028 metų per septynerius metus planuojama skirti 530 mln. eurų. Šios lėšos papildytų finansinę pagalbą, kurią Grenlandijai jau dabar teikia Danija, į kurios sudėtį ši autonominė teritorija įeina.
Be to, Grenlandija galėtų pretenduoti į papildomą 44 mln. eurų finansavimą iš Europos fondų atokioms teritorijoms, susijusioms su ES valstybėmis. Šiuo metu daniškos lėšos daugiausia skiriamos socialinei apsaugai, sveikatos priežiūrai, švietimui ir aplinkosauginiam vystymui. Pagal naujus planus dalis investicijų būtų nukreipta ir į mineralinių išteklių gavybą.
NATO „Arkties sargas“ ir saugumo stiprinimas regione
Kitas svarstomas atsako kelias – kompromisai NATO rėmuose. Remiantis diplomatų šaltiniais, Aljansas gali svarstyti naujos programos „Arkties sargas“ pradžią, analogišką jau veikiančioms „Rytų sargo“ ir „Baltijos sargo“ iniciatyvoms. Jos tikslas būtų sustiprinti Grenlandijos ir aplinkinių regionų saugumą.
NATO atstovai taip pat nagrinėja galimybę didinti karines išlaidas Arkties regione, rengti papildomas pratybas ir dislokuoti papildomas pajėgas Grenlandijos gynybai. Tarp svarstomų priemonių minimas ir galimas europinio karinio kontingento dislokavimas Grenlandijoje Danijos prašymu, siekiant užkirsti kelią galimam trečiųjų valstybių kišimuisi.
Bandymas išlaikyti JAV įtaką nepažeidžiant suvereniteto
Dar vienas scenarijus – ieškoti kompromiso, leidžiančio išsaugoti JAV įtaką regione neprarandant Grenlandijos suvereniteto. Svarstomi diplomatiniai sprendimai, prekybinės ir finansinės paskatos, kurios galėtų būti patrauklios tiek JAV, tiek Europai, tiek pačiai Grenlandijai.
Slaptos įtakos kampanija ir laisvos asociacijos sutartis
Anksčiau buvo skelbta, kad Jungtinės Valstijos iki 2026 metų pabaigos siekia faktiškai perimti Grenlandijos kontrolę. Tarp minėtų priemonių – planuojamos „slaptos įtakos kampanijos“, kuriomis būtų bandoma iš esmės pakeisti politinę pusiausvyrą saloje.
Teigiama, kad Baltieji rūmai jau rengia laisvos asociacijos sutarties projektą, kurį Donaldas Trumpas ketina pasiūlyti Grenlandijos valdžiai, apeidamas oficialųjį Kopenhagą.
Danijos ir Europos lyderių reakcija
Danija, kuriai Grenlandija oficialiai priklauso kaip autonominė teritorija, tokį spaudimą pavadino nepriimtinu ir pabrėžė Grenlandijos teisę pačiai spręsti savo ateitį.
Šiai pozicijai pritarė dešimtys Europos lyderių. Bendrame pareiškime, kurį, be kitų, pasirašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Danijos ministrai pirmininkai, teigiama: „Grenlandija priklauso Grenlandijos žmonėms. Tik Danija ir Grenlandija turi teisę priimti sprendimus dėl Grenlandijos.“
Geopolitinė įtampa po JAV veiksmų Venesueloje
Iš pradžių D. Trumpo užuominos apie galimą Grenlandijos kontrolės perėmimą atrodė kaip egzotiškos ir sunkiai rimtai vertintinos idėjos. Tačiau po JAV karinės operacijos Venesueloje ir jos lyderio sulaikymo Vašingtono retorika privertė Europos sąjungininkes į Grenlandijos klausimą žvelgti gerokai rimčiau.
Ekspertų teigimu, Grenlandija, turinti gausius strateginius išteklius ir užimanti itin svarbią geografinę padėtį Arkties regione, yra reikšmingas geopolitinių interesų objektas tiek JAV, tiek Europai. Bet kokie bandymai keisti esamą salos statusą gali turėti ilgalaikių pasekmių transatlantiniams santykiams, sąjungoms ir tarptautinėms normoms.
