Ištveria 6000 kartų didesnę radiaciją nei žmogus: vandenyno gelmėse aptikta neįtikėtina gyvybė
Giliai po vandenynu slypintis pasaulis slepia gyvybės formas, kurios paneigia įprastas mūsų žinias apie tai, kas laikoma įmanomu. Viena iš jų – ekstremalioms sąlygoms prisitaikęs mikroorganizmas, galintis atlaikyti radiacijos dozes, tūkstančius kartų viršijančias mirtiną ribą žmogui.
Daugiau nei 2,5 kilometro gylyje po vandeniu, kur viešpatauja visiška tamsa, milžiniškas slėgis ir beveik 90 laipsnių karštis, mokslininkai aptiko išskirtiniu atsparumu pasižymintį mikroorganizmą. Archeonas Thermococcus gammatolerans geba išgyventi patirdamas apie 30 tūkstančių grejų apšvitos dozę – tai maždaug 6000 kartų daugiau nei žmogui mirtinas radiacijos lygis.
Šis mikrobas gyvena hidroterminių šaltinių zonoje Guajmaso baseine Kalifornijos įlankoje. Ten, maždaug 2600 metrų gylyje, įkaitę mineralizuoti skysčiai veržiasi iš jūros dugno ir sukuria aplinką, visiškai netinkamą žmogui. Būtent šiose ekstremaliose sąlygose ir egzistuoja T. gammatolerans, prisitvirtinęs prie povandeninių šaltinių angų ir besimaitinantis sieros junginiais.
Archeonas buvo atrastas prieš kelis dešimtmečius, vykdant tyrimus su povandeniniu aparatu. Laboratorijoje Prancūzijos nacionalinio mokslo tyrimų centro mikrobiologo Edmono Žolivė komanda šio mikrobo kultūras apšvitino gama spinduliais, naudojant cezio-137 šaltinį. Viena iš tirtų atmainų ne tik išgyveno po 30 tūkstančių grejų apšvitos, bet ir toliau augo.
Vėliau, 2009 metais, mokslininkai išanalizavo T. gammatolerans genomą. Jie tikėjosi aptikti išplėstą genų rinkinį, susijusį su DNR pažaidos taisymu, tačiau tokių ypatumų nerado – archeono genetinis „arsenalas“ pasirodė esąs visiškai įprastas.
Vėlesni 2016 metų eksperimentai parodė, kad gama spinduliai vis dėlto pažeidžia šio mikrobo DNR, tačiau oksidacinės pažaidos lygis buvo gerokai mažesnis, nei manyta iš pradžių. Be to, didelė dalis pažeidimų atstatoma per maždaug valandą, pasitelkiant labai aktyvius fermentus.
Mokslininkai mano, kad nepaprastas atsparumas radiacijai gali būti šalutinis prisitaikymo prie gyvenimo hidroterminiuose šaltiniuose padarinys. Nuolatinis aukštos temperatūros, cheminio streso ir reaktyvių molekulių poveikis taip pat ardo DNR, todėl apsaugos mechanizmai, susiformavę ginantis nuo šių veiksnių, galėjo kartu suteikti ir atsparumą jonizuojančiai spinduliuotei.
„T. gammatolerans nėra „specialistas“ radiacijos srityje ir neturi jokios akivaizdžios priežasties tokiu būti. Mažai tikėtina, kad per milijonus metų giliuose vandenynuose jis būtų nuolat patyręs tokį stiprų ir ilgalaikį spinduliuotės poveikį, kuris galėtų tiesiogiai suformuoti jo biologiją“, – teigiama tyrime.
Be šio mikrobo, giliai po Žemės paviršiumi egzistuoja ir kitų mikroorganizmų, galinčių išlikti ramybės būsenoje šimtus tūkstančių ar net milijonus metų. Mokslininkai tiria, kas palaiko šį „užmigdyto“ gyvenimo būseną ir kokie signalai gali jį pažadinti.
