Ilgos profesinės paieškos baigėsi klasėje: mokytoja atvirai papasakojo savo istoriją

Ne vienas karjeros kelias prasideda nuo racionalaus pasirinkimo, bet baigiasi ten, kur atsiranda prasmės jausmas. Taip savo istoriją pasakoja Aistė Bosienė, šiandien dirbanti Šiaulių miesto Lieporių gimnazijoje vyresniąja anglų kalbos mokytoja. Ji sako ilgai ieškojusi srities, kurioje jaustųsi reikalinga ir galėtų matyti aiškią savo darbo prasmę.

Baigusi mokyklą A. Bosienė pasirinko Kauno technologijos universitete studijuoti vadybą ir verslo administravimą. Nors studijos domino, vėliau dirbant įvairius darbus atsirado jausmas, kad kasdienybėje trūksta gyvo ryšio su žmonėmis ir galimybės realiai padėti kitiems. Ji yra dirbusi buhalterijoje, draudimo sektoriuje ir administracinėse pozicijose, tačiau nė viena jų netapo ilgalaikiu atsakymu.

Kalbų gebėjimai atvėrė duris

Lūžiu tapo tai, kas lydėjo nuo vaikystės, lengvas kalbų mokymasis ir smalsumas plėsti žinias. Mokykloje ji mokėsi rusų ir anglų kalbų, vėliau pasirinko vokiečių kalbą ir baigė kursus Goethe institute, gavusi sertifikatą. Būtent tuomet, pasak mokytojos, atsirado pirmosios progos neformaliai mokyti kitus.

Pažįstami paprašė padėti jų vaikams su anglų kalba, o šie užsiėmimai pamažu peraugo į aiškų suvokimą, kad mokymas teikia pasitenkinimą. Ji sako, kad su kiekviena pamoka vis labiau stiprėjo jausmas, jog tai gali būti ne šalutinis užsiėmimas, o tikroji profesinė kryptis.

Sprendimas persikvalifikuoti

Norėdama mokyti atsakingai ir profesionaliai, A. Bosienė nusprendė siekti pedagogo kvalifikacijos. Ji įstojo į Šiaulių universitetą studijuoti anglų kalbos filologiją ir kryptingai ėjo pedagogikos keliu, derindama studijas su gyvenimo įsipareigojimais. Mokytoja pabrėžia, kad tai buvo reikalaujantis etapas, kuriame ypač svarbus tapo nuoseklumas ir aiškus tikslas.

Baigusi studijas ji pradėjo dirbti darželiuose, vedė neformaliojo ugdymo anglų kalbos užsiėmimus, o vėliau sulaukė pasiūlymo dirbti privačioje mokykloje. Vis dėlto, pasak jos, ilgainiui atsirado noras dirbti valstybinėje mokykloje ir prisidėti prie platesnio ugdymo, o ne tik prie atskirų grupių ar projektų.

Kodėl mokykla tapo pasirinkimu ilgam?

Vėliau ji baigė magistro studijas ir įgijo edukologijos laipsnį, o šiandien dirba Lieporių gimnazijoje. Mokytoja sako, kad profesijos prasmingumas jai siejasi ne tik su dalyku, bet ir su kasdieniu santykiu: gebėjimu išklausyti, pastebėti mokinio poreikius, padėti augti ir kurti saugią mokymosi aplinką.

Šalia darbo mokykloje ji toliau mokosi, dalyvauja mediacijos programoje, domisi psichologija ir neuropedagogika. Pasak jos, šiuolaikinėje mokykloje vis svarbesnė tampa ne vien dalykinė kompetencija, bet ir gebėjimas spręsti konfliktus, stiprinti bendradarbiavimą, kurti motyvuojantį grįžtamąjį ryšį ir atliepti skirtingus mokinių mokymosi stilius.

Ji taip pat veda mokymus mokytojams, dalijasi patirtimi kaip lektorė, recenzuoja vadovėlius ir mentorystės veiklose prisideda prie būsimų pedagogų augimo. A. Bosienė pabrėžia, kad mokytojo kelias jai yra nuolatinis tobulėjimas, o didžiausia vertė matyti, kaip mokiniai ilgainiui drąsėja, stiprėja ir atranda savo kryptį.

„Man mokytojo darbas nėra tik pareigų sąrašas. Tai galimybė kasdien prisidėti prie žmogaus augimo ir palikti pėdsaką ateities kartoms“, – sako Aistė Bosienė.