Harvardo tyrimas truko beveik 90 metų: paaiškėjo, kas iš tiesų lemia laimingą ir ilgą gyvenimą

Daugelis mūsų tiki, kad laimę lemia pinigai, prestižinė karjera ir sėkmės simboliai. Tačiau vienas ilgiausiai pasaulyje trunkančių mokslinių tyrimų rodo kitą vaizdą: svarbiausias gero gyvenimo pagrindas yra artimi santykiai.

Nuo 1938 metų vykstantis Harvardo suaugusiųjų raidos tyrimas, kuriam dabar vadovauja psichiatras Robertas Waldingeris, seka kelių kartų gyvenimus ir ieško atsakymo į klausimą, kas lemia laimę ir sveikatą per visą gyvenimo trukmę.

Laimė matuojama visą gyvenimą

Iš pradžių buvo tiriamos dvi labai skirtingos grupės: 268 Harvardo studentai ir 456 berniukai iš skurdžiausių Bostono rajonų. Vėliau prie jų prisijungė sutuoktiniai ir vaikai – iš viso tyrime dalyvavo beveik 3 000 žmonių.

Dalyviams reguliariai atliekami interviu, sveikatos patikros, vėliau pridėti ir pažangūs biologiniai tyrimai. Tai leidžia matyti, kaip sprendimai dėl gyvenimo būdo ir santykių atsispindi tiek emocinėje, tiek fizinėje sveikatoje po dešimtmečių.

Kūno priežiūra – būtina, bet nepakanka

Tyrimas patvirtino tai, ką rodo ir daugybė kitų darbų: fizinis aktyvumas, sveika mityba, rūkymo ir žalingo alkoholio vartojimo vengimas, profilaktiniai patikrinimai reikšmingai ilgina gyvenimą. Pavyzdžiui, Taivano mokslininkų duomenimis, 15 minučių judėjimo per dieną siejama su ilgesne gyvenimo trukme ir mažesne ankstyvos mirties rizika.

Fizinis aktyvumas taip pat mažina kognityvinio nuosmukio ir demencijos riziką. Vis dėlto Harvardo tyrimo išvada aiški: vien kūno priežiūros geram gyvenimui neužtenka.

Didžiausia staigmena – santykiai

Stipriausias laimingos ir sveikos senatvės rodiklis, pasirodo, buvo ne kraujospūdis ar cholesterolio lygis vidutiniame amžiuje, o pasitenkinimas artimiausiais santykiais. Tai ypač pasakytina apie santuoką ar ilgalaikę partnerystę.

Žmonės, kurie jautėsi galintys pasikliauti partneriu, senatvėje turėjo aštresnę atmintį ir geresnę sveikatą. Tie, kurie jautėsi vieniši, dažniau sirgo širdies ligomis, patyrė greitesnį kognityvinį nuosmukį ir anksčiau mirdavo.

Kitos plačios analizės patvirtina šias išvadas: stiprūs socialiniai ryšiai sumažina ankstyvos mirties riziką maždaug 50 proc., o vienišumas sveikatai kenkia panašiai, kaip rūkymas ar nutukimas.

Vienišumo kaina ir pinigų ribos

Vienišumas plinta ypač tarp jaunų žmonių, nors technologijos sudaro įspūdį, kad esame nuolat susiję. Tyrimai rodo, kad ne pakaitiniai ryšiai internete, o realūs, emociškai artimi santykiai geriausiai reguliuoja stresą ir saugo nuo lėtinių ligų.

O kaip dėl pinigų? Naujesnės studijos rodo, kad didesnės pajamos apskritai siejamos su didesniu pasitenkinimu gyvenimu, ypač tiems, kurie ir taip yra gana patenkinti. Tačiau svarbu ne tik suma, o tai, ar pinigai leidžia gyventi prasmingai ir kurti ryšius, o ne juos aukoti dėl darbo.

Ko gailimasi gyvenimo pabaigoje?

Kai tyrimo dalyvių, jau sulaukusių 80-ies ir daugiau, buvo klausiama, kuo jie didžiuojasi ir ko labiausiai gailisi, dažnas pirmiausia minėjo santykius – gerą tėvystę, draugystę, rūpestingumą. Beveik niekas neakcentavo titulų ar sukaupto turto.

Dažniausias apgailestavimas, ypač vyrų: per daug laiko praleista darbe ir per mažai – su šeima bei draugais. Harvardo tyrimas siunčia paprastą, bet radikalią žinią: jei norime ilgesnio ir laimingesnio gyvenimo, santykius turime puoselėti taip pat nuosekliai, kaip rūpinamės savo kūnu.