Gydytojai vis dažniau įspėja: šie populiarūs produktai siejami su didesne vėžio rizika

Pastaraisiais metais sukaupta mokslinių įrodymų, kurie aiškiai sieja mūsų mitybą su vėžio rizika. Didelės apimties populiaciniai tyrimai, sekantys milijonus žmonių dešimtmečiais, rodo pakartotinai pasikartojančią sąsają tarp tam tikrų produktų ir konkrečių vėžio formų.

Skubios pagalbos gydytojai šias pasekmes mato kasdien, todėl apie rizikingus maisto produktus kalba vis atviriau. Svarbu suprasti: ne vienas patiekalas sukelia ligą, o tai, ką valgome nuolat, metų metus.

Perdirbta mėsa ir svilintas maistas

Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą – dešras, kumpį, šoninę, saliamį – priskiria prie 1 grupės kancerogenų, keliančių storosios ir tiesiosios žarnos vėžio riziką. Šiuose gaminiuose naudojami nitritai žarnyne virsta nitrozaminais, kurie pažeidžia žarnyno gleivinės ląstelių DNR.

Raudonos ir perdirbtos mėsos hemo geležis taip pat skatina žalingų junginių susidarymą ir dirgina žarnyną. Riziką dar labiau didina aukšta kepimo temperatūra, kai mėsa apdega ar stipriai apskrunda.

Svilinta mėsa ant grilio, stipriai apanglėjusi pluta ar degęs skrebutis – tai šaltinis heterociklinių aminų ir policiklinių aromatinių angliavandenilių. Šios medžiagos laboratoriniuose tyrimuose rodo aiškų kancerogeninį poveikį, nes pažeidžia DNR.

Retkarčiais surengtas atsargus kepsnių vakaras sveikatai didelės žalos nepadarys, tačiau dažnas, nuolat deginant maistą gaminimo būdas ilgainiui smarkiai padidina riziką.

Saldinti gėrimai ir gruzdintas greitas maistas

Saldūs gazuoti gėrimai, saldintos kavos, energiniai gėrimai, taip pat vaisių sultys ir glotnučiai greitai pakelia cukraus kiekį kraujyje. Organizmas į tai reaguoja staigiu insulino šuoliu, o ilgainiui vystosi atsparumas insulinui ir kaupiasi vidaus organus gaubiantis visceralinis riebalinis audinys.

Nuolat padidėjęs insulino ir su juo susijusio augimo faktoriaus IGF-1 lygis veikia ląsteles tarsi nenutylantis augimo signalas. Kartu riebalinis audinys išskiria uždegiminius mediatorius, kuriant lėtinį žemo intensyvumo uždegimą – palankią terpę vėžiui vystytis.

Ypač pavojingi giliai gruzdinti patiekalai iš greito maisto restoranų. Daugybę kartų įkaitintas ir vėl naudojamas aliejus oksiduojasi ir išskiria žalingas aldehidų grupės medžiagas, kurios pažeidžia ląsteles ir jų DNR.

Tuo pat metu suvalgome daug rafinuotų angliavandenių ir kalorijų nedidelėje porcijoje, todėl greitai didėja kūno svoris ir stiprėja uždegimas. Nutukimas šiandien laikomas vienu svarbiausių daugelio vėžio rūšių rizikos veiksnių.

Ultraperdirbtas maistas – bendras vardiklis

Visus šiuos produktus jungia viena didelė kategorija – ultraperdirbtas maistas. Tai pramoniniu būdu stipriai apdoroti gaminiai, turintys daugybę sudedamųjų dalių, kurių savo virtuvėje paprastai neturime: emulgatoriai, skonio stiprikliai, dažikliai, įvairūs priedai.

Tyrimai rodo, kad ultra­perdirbtas maistas didina ne tik vėžio, bet ir širdies bei kraujagyslių ligų, demencijos, 2 tipo diabeto riziką. Šie gaminiai dažnai greitai kelia cukraus kiekį kraujyje, skatina uždegimą ir trikdo žarnyno mikrobiotikos pusiausvyrą.

Maisto pramonės tikslas – pelnas, o ne mūsų sveikata. Produktai kuriami taip, kad būtų pigūs, ilgai negestų ir skatintų mus suvalgyti daugiau, nei reikia. Kol valstybės tik lėtai reaguoja, atsakomybė tenka patiems vartotojams.

Praktinis žingsnis, kurį galime žengti jau šiandien – kuo dažniau rinktis tikrą, mažai apdorotą maistą, kurį atpažintų ir mūsų proseneliai. Mitybos keisti nebūtina per naktį, tačiau kuo nuoseklesni būsime atsisakydami ultraperdirbtų produktų, tuo labiau sumažinsime ilgalaikę vėžio riziką.