Specialistai įspėja apie rimtą problemą, gabūs vaikai gali likti nepastebėti

Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje, bendradarbiaujant su Jonavos rajono švietimo pagalbos tarnybos Mokytojų švietimo skyriumi, įvyko tarptautinė švietimo įstaigų vadovų, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų konferencija „Gabus vaikas įtraukiojo ugdymo labirintuose“.

Renginys subūrė pedagogus, švietimo lyderius ir ekspertus iš Lietuvos bei užsienio. Konferencijos tikslas – dalintis patirtimi ir ieškoti veiksmingų sprendimų, kaip atpažinti gabius vaikus ir užtikrinti jiems tinkamas ugdymo galimybes įtraukiojo ugdymo kontekste.

Konferenciją atidarė progimnazijos direktorė Olga Mediekšė. Ji pabrėžė, kad mokykla primena labirintą, kuriame už kiekvieno posūkio laukia ne aklavietė, o atradimas, o mokytojas tampa vedliu šiame kelyje.

Direktorė priminė, kad Jonavos Justino Vareikio progimnazija turi ilgametes gabių mokinių ugdymo tradicijas: dar 2012 m. mokykloje buvo atlikti tyrimai, siekiant įvertinti, kaip ugdomi gabieji mokiniai, o 2017–2018 m. įgyvendintas projektas, orientuotas į individualių gebėjimų atpažinimą ir kryptingą aukštesnių gebėjimų turinčių vaikų ugdymą.

O. Mediekšė pasidalijo ir tarptautinėmis įžvalgomis, sukauptomis semantis patirties Austrijoje. Ji pasakojo apie Lince veikiantį centrą, kuriame testuojami 12–13 metų mokiniai iš visų Austrijos žemių, o į specializuotą gabių vaikų ugdymo mokyklą patenka tik 2 proc. vaikų. Baigdama sveikinimo kalbą direktorė linkėjo konferencijos dalyviams nepasiklysti ugdymo labirinte ir gebėti tinkamai pritaikyti metodus, instrumentus bei žinias, reikalingas gabiems vaikams ugdyti.

Renginio dalyvius pasveikino Jonavos rajono vicemerė Birutė Gailienė. Ji mokytojams linkėjo kantrybės, ragino neužgniaužti gabių vaikų potencialo, nes tokie mokiniai neretai būna „nepatogūs“, ir kvietė ieškoti kelių į jų širdį, skatinti individualumą bei padėti atsiskleisti.

Konferenciją moderavo „LRT“ laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ vedėjas Paulius Ambrazevičius. Plenarinių pranešimų sesiją pradėjo progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Loreta Kazlauskienė. Ji apžvelgė mokytojų požiūrį į gabių vaikų ugdymą ir šiandieninius iššūkius, su kuriais susiduriama mokyklose.

Kauno technologijos universiteto docentė Bronė Narkevičienė akcentavo, kad gabių vaikų ugdymas apima ne tik iššūkius, bet ir plačias galimybes. Ji analizavo Lietuvos gabių vaikų ugdymo kryptis ir perspektyvas, pabrėždama, jog gabūs mokiniai neretai skirstomi į gabius ir itin gabius, o itin gabių yra apie 2 proc. Docentės teigimu, aukštą mokymosi potencialą turintys vaikai dažnai garsina Lietuvą pasaulyje.

„EDU Vilnius“ projektų vadovas Gražvydas Kazakevičius pristatė pranešimą „Įtrauktis ar ištrauktis?“. Jis pateikė provokuojančių minčių apie įtraukųjį ugdymą, aptarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsakymus šia tema ir pabrėžė, kad įtrauktis nėra naujiena – mokytojai jau seniai dirba matydami ir gabų vaiką, ir tą, kuriam mokytis sekasi sunkiau. Pranešėjas akcentavo, kad pirmiausia svarbu mokinį „ištraukti“ iš socialinio ar kultūrinio burbulo, o tik vėliau ieškoti būdų, kaip jį įtraukti į ugdymo procesus.

Konferenciją praturtino ir pranešimas apie gabių mokinių ugdymo sistemą Čekijoje. Nuotoliniu būdu pranešimą skaitė Čekijos mokyklos „Zakladni škola Novy“ direktorė ir švietimo konsultantė Lenka Dudaškova. Iš vokiečių kalbos vertė progimnazijos vokiečių kalbos mokytoja ir pavaduotoja ugdymui Jurgita Skamaročienė.

Apie gabų vaiką mokykloje ir namuose kalbėjo ilgametis buvęs Vilniaus „Šolom Aleichemo ORT gimnazijos“ direktorius Miša Jakobas. Jis pabrėžė šeimos ir namų aplinkos reikšmę, akcentuodamas, kad laimingas vaikas dažnai auga šeimoje, kurioje didelė vertybė teikiama mokslui. Pranešėjas taip pat šiltai prisiminė savo mokytojus ir jų įtaką gyvenimui, o kalbėdamas apie pedagogų vaidmenį išskyrė principinę nuostatą: „Gabius vaikus ugdo gabūs mokytojai“, – pabrėžė M. Jakobas.

Antroje konferencijos dalyje vyko darbas sekcijose. Jose pranešimus skaitė įvairių sričių specialistai ir švietimo lyderiai, o dalyviai dirbo šešiose grupėse.

Švietimo pagalbos specialistų sekcijoje pranešimą „Skirtingi vaikų gabumų veidai: psichologo žvilgsnis į IQ, EQ ir neuroįvairovę“ skaitė Jonavos rajono socialinių paslaugų centro direktorė ir Kauno kolegijos docentė Valentina Demidenko.

Menų sekcijoje Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos direktorė Rita Trimonienė pristatė pranešimą „(Ne)Gabus vaikas neformaliajame ugdyme“.

Direktorių ir pavaduotojų ugdymui sekcijoje VDU klasikinio ugdymo licėjaus direktorė, VDU Švietimo akademijos lektorė ir partnerystės docentė Jolanta Vengalienė skaitė pranešimą „Klasikinis ugdymas – tvirtas pagrindas gabių vaikų ugdymui“.

Ikimokyklinio ugdymo sekcijoje pristatyti du pranešimai. Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Pakalnutė“ direktorė Simona Černiauskienė kalbėjo tema „Darželis, kuriame žydi visi: apie gabių vaikų įtrauktį „Pakalnutėje““. Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Bitutė“ direktorė Violeta Skodienė ir priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Diana Bazevičienė pristatė pranešimą „Kodas GABUS: kaip iššifruoti, kad vaiko potencialas taptų ugdymo varikliu?“

Pradinio ugdymo sekcijoje pranešimą „Gabus vaikas pradinėje mokykloje“ skaitė Jonavos Panerio pradinės mokyklos direktorė Irma Karnusevičienė ir Jonavos „Žingsnio“ pradinės mokyklos direktorė Jolanta Macaitienė.

Dalykinėje sekcijoje Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė Aušrinė Živaitienė dalijosi įžvalgomis pranešime „Gabus vaikas – iššūkis ar dovana?“

Konferencijos organizatoriai priminė, kad tinkamas gabių vaikų ugdymas yra investicija į ateitį: užaugę tokie vaikai tampa gydytojais, mokslininkais, muzikantais ar politiniais lyderiais, kuriančiais pridėtinę vertę visuomenei. Pedagogams tai – džiaugsmas pastebėti vaikų potencialą, jį suprasti, ugdyti ir vėliau matyti sėkmę.