Europos Sąjunga žengė svarbų žingsnį stiprindama savo kosminę ir gynybinę suverenitetą – pradėjo veikti naujoji saugi palydovinės komunikacijos programa GOVSATCOM. Ši sistema skirta patikimam ir saugiam valstybių narių vyriausybių bei ginkluotųjų pajėgų ryšiui užtikrinti, mažinant priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų komercinių paslaugų.
Pradėjus GOVSATCOM programos operacijas, Europos Sąjunga reikšmingai sustiprino savo kosminę suverenitetą. Tai karinio ir vyriausybinio ryšio sistema, užtikrinanti saugias, šifruotas palydovinės komunikacijos paslaugas visoms ES valstybėms narėms.
Didžiausiu projekto pasiekimu laikoma mažėjanti priklausomybė nuo JAV paslaugų, pavyzdžiui, Elono Musko valdomos „Starlink“ sistemos. Nuo šiol ES šalys gali naudotis Europoje sukurta, valdoma ir prižiūrima infrastruktūra, kuri yra pavaldi europinei kontrolei.
Naujoji ES komunikacijos sistema pradėjo veikti šių metų sausio 14 dieną, tačiau apie tai oficialiai paskelbta tik dabar – per 18-ąjį Europos kosmoso kongresą Briuselyje. GOVSATCOM sistemą ten pristatė už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius.
„Praėjusią savaitę pradėjome GOVSATCOM operacijas. Tai reiškia, kad visos ES valstybės narės nuo šiol gali naudotis suverenia palydovine komunikacija – karinei ir vyriausybinei paskirčiai, saugia ir šifruota, sukurta Europoje, valdoma Europoje ir esama Europos kontrolėje“, – pabrėžė jis.
Europos atsakas į „Starlink“: suvereni palydovinė komunikacija
Šiuo metu sistema remiasi duomenų perdavimu iš aštuonių geostacionarių (GEO) palydovų, priklausančių penkioms ES valstybėms narėms. Tai tik pradinė GOVSATCOM projekto fazė, kurios tikslas – užtikrinti garantuotą prieigą prie saugios komunikacijos visoms 27 ES šalims, ypatingą dėmesį skiriant saugumui ir technologinei autonomijai.
ES institucijos atvirai deklaruoja siekį palaipsniui mažinti priklausomybę nuo JAV vyriausybinės palydovinės komunikacijos sistemų, tokių kaip USAGOVSATCOM. GOVSATCOM yra platesnės Europos kosmoso strategijos dalis, kuria siekiama didinti nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekėjų jautriose srityse.
Kaip pabrėžė Kubilius, ši programa „rodo, kad Europa tampa vis mažiau priklausoma“ nuo JAV kosminių paslaugų. Prie šio tikslo prisideda ir kiti ES projektai: navigacijos sistema „Galileo“ bei pažangūs Žemės stebėjimo sprendimai.
GOVSATCOM – saugus ryšys kariuomenei ir vyriausybėms
Ekspertai pabrėžia, kad augant geopolitinei įtampai ir didėjant kosmoso reikšmei gynybai, ES privalo turėti nuosavus, patikimus pajėgumus. GOVSATCOM sistema pirmiausia skirta karinėms struktūroms ir vyriausybiniam sektoriui – misijoms už Europos ribų, krizių valdymui, humanitarinėms operacijoms, pasienio ir jūrų saugumui.
Be GOVSATCOM, ES toliau vysto „Galileo“ palydovinę navigacijos sistemą, kuri suteikia itin tikslų vietos nustatymą, bei pažangias Žemės stebėjimo sistemas, naudojamas tiek civiliniais, tiek gynybiniais tikslais. Šių programų integracija sudaro pagrindą visapusiškai Europos kosmoso ir gynybos ekosistemai.
Pažymėtina, kad Ukraina jau pateikė paraišką dėl prieigos prie GOVSATCOM paslaugų. Šiuo metu paraiška svarstoma Europos Komisijoje. Tai rodo, kad sistema gali būti naudojama ne tik ES viduje, bet ir remiant sąjungininkus karo ar kitų krizių metu.
GOVSATCOM diegimas atveria galimybę šią technologiją naudoti platesniu mastu – regioninėms ir tarptautinėms misijoms, civilinei apsaugai, taip pat kritinės infrastruktūros apsaugai nuo kibernetinių ir kitų grėsmių.
Programa bus plėtojama etapais. 2027 metais planuojama antroji projekto fazė, kuri išplės sistemos aprėptį visam pasauliui, padidins perduodamų duomenų apimtis ir leis įsigyti papildomą komercinių partnerių palydovinį pajėgumą, įdiegus papildomus saugumo ir šifravimo sluoksnius.
Sąsaja su IRIS² ir Europos kosmoso ambicijomis
GOVSATCOM yra glaudžiai integruota su IRIS² projektu – tai būsima maždaug 290 palydovų konstelacija, kuri turės užtikrinti pažangias saugaus ryšio paslaugas Europai ir jos partneriams.
Kubilius išreiškė optimizmą, kad pradinės IRIS² paslaugos galėtų startuoti jau 2029 metais – metais anksčiau, nei numatyta pirminiame plane. Tai reikštų spartesnį perėjimą prie dar labiau išskaidytos, atsparios ir nepriklausomos Europos palydovinės infrastruktūros.
Per artimiausius metus ES kosmoso projektams numatytas daugiau nei 10 mlrd. eurų biudžetas. Tai leidžia Europai pozicionuotis kaip globaliai reikšmingam žaidėjui gynybos ir kosminių inovacijų srityse, konkuruojančiam ne tik technologijų, bet ir strateginės autonomijos lygmeniu.
