Egipto archeologai pranešė apie išskirtinį senovinių laidojimų kompleksą, atrastą vakarinėje Luksoro pakrantėje. Vykdant kasinėjimus aptikta uoloje iškalta slėptuvė, kurioje rasta 22 gausiai dekoruotos medinės sarkofagų formos karstų su mumijomis ir retų papirusų rinkinys. Radinys datuojamas laikotarpiu nuo XXI iki XXV dinastijos – vadinamuoju Trečiuoju pereinamuoju laikotarpiu Senovės Egipto istorijoje.
Atradimą padarė Egipto archeologinė misija, bendradarbiaujanti su Aukščiausiąja senienų taryba (Supreme Council of Antiquities) ir „Zahi Hawass Foundation for Archaeology and Heritage“. Kasinėjimai vyko Qurnos regione vakarinėje Luksoro Nilo pakrantėje, netoli Sennefero kapo, plačios Tėbų nekropolės zonoje. Būtent čia archeologai aptiko stačiakampę, uoloje išskobtą patalpą, kuri, kaip manoma, buvo panaudota kaip saugykla anksčiau kitur buvusiems palaidojimams perkelti.
Uoloje iškaltoje komoroje karstai buvo kruopščiai sudėti keliais sluoksniais – suformuota net dešimt horizontalių eilių. Norėdami sutalpinti visus palaidojimus ribotoje erdvėje, senovės egiptiečiai atskyrė karstų dangčius nuo jų pagrindų. Toks tvarkingas išdėstymas leidžia manyti, kad tai ne atsitiktinis, o sąmoningai suplanuotas perlaidojimas, tikriausiai vykdytas prižiūrint šventyklos administracijai.
Didžiausią tyrėjų susidomėjimą sukėlė ant karstų išlikusios užrašų juostos. Daugeliu atvejų vietoje mirusiosios vardo nurodytas titulas Ammono giedotoja arba Ammono choro dalyvė. Šios pareigos buvo susijusios su Ammono kultu ir reiškė dalyvavimą religinėse apeigose, vykusiose didžiuliame Karnako šventyklų komplekse. Tokias pareigas ėjusios moterys atlikdavo šventas giesmes, dalyvaudavo ritualuose ir procesijose, taip tapdamos svarbia senovės Tėbų religinio gyvenimo dalimi.
Šių titulų gausa leidžia manyti, kad aptikta slėptuvė buvo skirta būtent moterims, susijusioms su šventyklų kultu ir administracija. Trečiojo pereinamojo laikotarpio metu Ammono žyniai priklausė galingiausiems Egipto pietų elitams, o jų šventyklos valdė milžiniškus žemės plotus ir kontroliavo didelę regiono ūkio dalį.
22 karstai iškeliami į šviesą
Be karstų, mokslininkai aptiko ir aštuonis senovinius papirusus, sudėtus į didelį keraminį indą. Kai kurie papirusai išsaugojo originalius molinius antspaudus. Jų turinys kol kas neskelbiamas – dokumentai restauruojami ir verčiami. Manoma, kad tai gali būti religiniai tekstai arba laidotuvių knygų ištraukos, kurios turėjo padėti mirusiesiems kelionėje į pomirtinį pasaulį.
Patys karstai išliko gana geros būklės, nors ir reikalauja itin kruopščios konservacijos. Restauratorių komanda sustiprino susilpnėjusią medienos struktūrą, nuvalė ir stabilizavo dažų sluoksnius, kad išliktų autentiškos spalvos. Kiekvienas objektas buvo detaliai nufotografuotas, aprašytas ir tik tuomet perkeltas į saugyklas tolesniems tyrimams.
Surinkta informacija bus itin vertinga atkuriant religinio ir socialinio gyvenimo vaizdą šiame regione prieš daugiau nei tris tūkstančius metų. Atrastų giedotojų ir choro dalyvių karstai padeda tiksliau suprasti, kokį vaidmenį moterys atliko Ammono kulte ir kokią galią turėjo šventyklos elitas Trečiojo pereinamojo laikotarpio Egipte.
