Dyzelinių automobilių draudimas bus atidėtas? Europoje jau svarstomi alternatyvos sprendimai

4 min. skaitymo
Automobiliai. Pexels nuotr.

Europos Komisija siūlo keisti iki šiol griežtą planą nuo 2035 m. uždrausti prekybą naujais lengvaisiais automobiliais su vidaus degimo varikliais. Vietoje absoliutaus draudimo svarstomas lankstesnis modelis, pagal kurį gamintojai ir po 2035-ųjų galėtų likti rinkoje, jeigu pasiektų reikšmingą – 90 proc. – išmetamųjų teršalų sumažinimą.

Teisės firmos „Sorainen“ partnerės, advokatės Vaivos Mašidlauskienės teigimu, toks pokytis reikštų, kad po 2035 m. gamintojams nebereikėtų visiškai atsisakyti vidaus degimo variklių – jie galėtų siekti nustatyto taršos mažinimo lygio, o likusią dalį kompensuoti alternatyviais sprendimais. Tai iš esmės pakeistų iki šiol formuotą Europos Sąjungos kryptį.

Nuo visiško draudimo iki lankstesnio modelio

Iki šiol galiojęs ES reglamentas numatė, kad nuo 2035 m. sausio 1 d. naujų lengvųjų automobilių išmetamųjų teršalų kiekis turi būti sumažintas 100 proc. Praktikoje tai reiškė, jog nuo 2035 m. visoje ES būtų draudžiama prekiauti automobiliais su vidaus degimo varikliais.

Tačiau 2025 m. gruodžio 16 d. Europos Komisijos pristatytame Automobilių sektoriaus dokumentų pakete (Automotive package) siūloma reikšminga korekcija: po 2035 m. gamintojams nebereikėtų visiškai atsisakyti vidaus degimo variklių. Jie galėtų pasiekti 90 proc. taršos sumažinimą, o likusią dalį kompensuoti naudodami mažo anglies dioksido pėdsako sprendimus, pavyzdžiui, ES pagamintą „žaliąjį“ plieną, sintetinius degalus (e. degalus) ar biodegalus.

Pasak V. Mašidlauskienės, praktiškai tai atvertų galimybę ir po 2035 m. rinkoje išlikti ne tik elektromobiliams ar vandeniliu varomiems automobiliams, bet ir hibridiniams bei tam tikriems vidaus degimo variklius naudojantiems modeliams.

Reguliavimo ir rinkos disbalansas

Šio pasiūlymo kontekstas – akivaizdžiai besikeičianti automobilių rinkos realybė. Pastaraisiais metais fiksuojamas elektromobilių pardavimų augimo sulėtėjimas, tuo tarpu hibridinių modelių paklausa didėja. Dėl to didieji Europos gamintojai jau peržiūri ankstesnius planus: „Mercedes-Benz“ atsisakė tikslo nuo 2030 m. gaminti tik elektromobilius, „Volkswagen“ sumažino investicijas į elektromobilių plėtrą ir dalį lėšų vėl nukreipė į vidaus degimo variklių technologijas, o „Audi“ grįžo prie hibridinių ir tradiciniais degalais varomų modelių vystymo.

Papildomą spaudimą daro stiprėjanti konkurencija su Kinijos automobilių gamintojais, kurie elektromobilių segmente išsiskiria agresyvia kainodara ir sparčiu technologiniu progresu. Kartu ryškėja ir ES valstybių narių politinis pasipriešinimas griežtam draudimui. Nyderlandai pakeitė poziciją, teigdami, kad toks draudimas neatitiktų rinkos situacijos, Vokietija nuo pat pradžių kritikavo sprendimą dėl galimo neigiamo poveikio pramonei ir darbo vietoms, o Italija jį vadino ideologiniu ir stabdančiu technologijų įvairovę.

V. Mašidlauskienė pažymi, kad šie debatai nekeičia pagrindinio tikslo – mažinti transporto taršą, tačiau jie atspindi reagavimą į ryškėjančią konkurencinę įtampą rinkoje ir pasikeitusią vartotojų elgseną. Anot jos, darosi akivaizdu, kad 2026 m. gali būti atvertos durys reguliavimo korekcijoms, juolab kad pats reglamentas tokią galimybę numato. Dabartinės diskusijos vis labiau krypsta kompensavimo taisyklių įtvirtinimo link, todėl artimiausias laikotarpis parodys, kurią kryptį galutinai pasirinks ES.

Galimas poveikis ES ir Lietuvos transporto rinkai

Siūlomas pakeitimas suteiktų Europos automobilių gamintojams daugiau laiko prisitaikyti prie transformacijos, išvengiant staigaus technologinio lūžio. Tai galėtų padėti išsaugoti darbo vietas, užtikrinti verslo stabilumą ir pasiūlyti vartotojams platesnį technologinių sprendimų spektrą. Lietuvos rinkai tai reikštų lėtesnį, bet labiau prognozuojamą perėjimą prie mažataršio transporto, išlaikant hibridinių automobilių prieinamumą.

Kita vertus, „Sorainen“ transporto teisės ekspertė atkreipia dėmesį, kad lankstesnis reguliavimas kelia riziką sulėtinti perėjimą prie nulinės emisijos transporto ir gali apsunkinti ES pastangas siekti ambicingų klimato tikslų. Tai taip pat gali pristabdyti elektromobilių infrastruktūros plėtrą ir jų prieinamumo vartotojams didinimą. Ilgalaikėje perspektyvoje kyla klausimas, ar toks kompromisas nepakenks ES konkurencinėms pozicijoms pasaulinėje elektromobilių rinkoje.

Europos Komisijos siūlomas pakeitimas atspindi bandymą suderinti klimato politikos tikslus su ekonominėmis ir geopolitinėmis realijomis. „Tai – ne tiek žaliosios transformacijos atsisakymas, kiek jos tempo korekcija. Tačiau galutinis sprendimas, kurį priims Taryba ir Parlamentas, lems, ar ši lankstesnė kryptis taps pragmatišku pereinamuoju sprendimu, ar signalizuos ES klimato kaitos ambicijų susilpnėjimą“, – pabrėžia V. Mašidlauskienė.

Dalintis straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video