Donaldo Trumpo planas suerzino naftos sektorių: Iranas nori 2 mln. dolerių už laivą per Hormuzą

Naftos sektorius vis garsiau priešinasi Donaldo Trumpo taikos planui su Iranu – ypač idėjai leisti Teheranui apmokestinti laivus, plaukiančius per strategiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį. Naftos bendrovių vadovai, remdamiesi tarptautinėmis sutartimis, sankcijų režimu ir galimai milžiniškomis papildomomis išlaidomis, teigia nematantys pagrindo sutikti su tokia schema.

Vienas su pramonės ir administracijos ryšiais susipažinęs konsultantas, kalbėjęs anonimiškai, sakė, kad bendrovių atstovai kreipiasi į Baltuosius rūmus, valstybės sekretorių Marco Rubio ir viceprezidentą J. D. Vance’ą, siekdami užkirsti kelią planui, pagal kurį Iranui būtų leista rinkti mokesčius už tranzitą per sąsiaurį.

„Taip, po velnių“, – paklaustas, ar vadovai iš tiesų spaudžia Baltuosius rūmus dėl Hormuzo mokesčio, teigė konsultantas. „Anksčiau to nereikėjo daryti – o aš maniau, kad mes laimėjome karą. Bet kai tik turi priėjimą prie administracijos, klausi: ką jūs galvojate?“

Pasak jo, administracijos reakcija nėra atstumianti, tačiau ir neįpareigojanti: „Tai ne šaltas pečius. Labiau panašu į: ‘Gerai, užsirašysime’.“

Kitas šaltinis nurodė, kad trečiadienio rytą naftos pramonės atstovai susitiko su aukšto rango administracijos darbuotojais Valstybės departamente ir tiesiogiai išdėstė savo argumentus.

Tarp svarbiausių pramonės įvardytų rizikų – išaugusios išlaidos. Skaičiuojama, kad nusileidimas Irano reikalavimui vienai siuntai galėtų pridėti apie 2,5 mln. JAV dolerių: tai sudarytų ir tranzito mokestis, ir išaugusios draudimo įmokos. Šios sąnaudos, anot pramonės atstovų, galiausiai būtų perkeltos vartotojams.

Taip pat pabrėžiama precedento grėsmė: jei Iranui būtų leista apmokestinti Hormuzą, panašaus modelio galėtų imtis ir kitos valstybės, kontroliuojančios svarbius prekybos maršrutus, pavyzdžiui, Singapūras ar Turkija, susiedami mokesčius su Malakos sąsiauriu ar Bosforo sąsiauriu. Be to, mokėjimai Iranui gali sukurti teisinę riziką bendrovėms, jei būtų laikoma, kad taip pažeidžiamos sankcijos Irano pareigūnams.

Anonimiškai kalbėjęs konsultantas teigė, kad bendrovės savo poziciją bando išsakyti ir pačiam D. Trumpui, tačiau atsargiai, nes prezidentui itin svarbus šio konflikto baigties vertinimas istorijoje.

„Prezidentas labai jautriai reaguoja į palikimą ir vertinimą, ar šis karas buvo sėkmingas, todėl spausti jį dabar laikoma rizikinga“, – aiškino jis. „Tačiau Baltieji rūmai vis tiek girdi pramonę, nors pokalbiai vyksta itin atsargiai.“

Baltųjų rūmų atstovas tiesiogiai neatsakė, ar administracija sulaukia pramonės spaudimo ir kaip ketina spręsti jų keliamas problemas. Vietoj to buvo nukreipta į trečiadienio spaudos konferenciją, kurioje Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt teigė, kad administracija dirba su „labiau pagrįstų“ Irano siūlymų paketu.

„Iranas prezidentui ir jo komandai pateikė labiau pagrįstą, visiškai kitokį ir sutrumpintą planą“, – spaudos konferencijoje sakė K. Leavitt, nepatikslindama, kas konkrečiai pasikeitė. „Prezidento raudonosios linijos, visų pirma – urano sodrinimo Irane pabaiga, nepasikeitė. O mintis, kad prezidentas Trumpas kada nors priimtų Irano norų sąrašą kaip susitarimą, yra visiškai absurdiška.“

J. D. Vance’o biuras ir Valstybės departamentas iš karto neatsakė į prašymus pakomentuoti. K. Leavitt teigė, kad J. D. Vance’as vyksta į Islamabadą prisidėti prie derybų.

Hormuzo sąsiauris yra kritinis pasaulinei energijos rinkai: maždaug penktadalis pasaulinės naftos pasiūlos priklauso nuo šio maršruto. Todėl bet kokia schema, suteikianti Iranui galimybę spręsti, kurie laivai gali įplaukti ir išplaukti, pramonei reikštų didesnes sąnaudas ir papildomą teisinę atsakomybę.

Žiniasklaidos pranešimų duomenimis, Iranas jau reikalauja, kad tanklaiviai, kertantys sąsiaurį, mokėtų juaniais arba kriptovaliuta. D. Trumpas antradienį sakė, kad Jungtinės Valstijos kaip pagrindą nuolatinėms paliauboms naudos Irano 10 punktų planą, kuriame numatytas 2 mln. JAV dolerių mokestis už laivą.

„Tikiuosi rimto pasipriešinimo – ir ne tik iš naftos pramonės“, – sakė teisininkas Jasonas Bennettas, dirbantis energetikos ir tarptautinės teisės srityje. „Hormuzas yra atviri tarptautiniai vandenys. Iki šiol nebuvo pripažinta Irano teisinė teisė kontroliuoti Hormuzo sąsiaurį. Nemanau, kad kas nors su tuo sutiks.“

D. Trumpas antradienį teigė, kad JAV yra „labai pažengusios“ link ilgalaikės taikos susitarimo su Iranu ir taikos Artimuosiuose Rytuose, pridurdamas, jog gavo 10 punktų pasiūlymą, kuris, jo manymu, gali būti „tinkamas pagrindas deryboms“.

Negana to, D. Trumpas viešai svarstė, kad JAV galėtų su Iranu sukurti savotišką „bendrą įmonę“ sąsiaurio operavimui. K. Leavitt trečiadienį sakė, kad tai „idėja, kurią prezidentas iškėlė“, ir ji bus svarstoma artimiausias dvi savaites. Vis dėlto ji pabrėžė, kad artimiausias prioritetas – atverti sąsiaurį be jokių apribojimų, įskaitant ir mokesčius.

Nors antradienio vakarą buvo paskelbtos paliaubos, pasak žaliavų ir laivų sekimo bendrovės „Kpler“ analitiko Matto Smitho, eismas Hormuzo sąsiauriu iš esmės tebėra sustojęs. Trečiadienį Iranas sąsiaurį vėl uždarė po to, kai Izraelis smogė savo priešininko sąjungininkui Libanui.

Susirūpinimą reiškia ir diplomatai, nors, jų teigimu, Baltieji rūmai iki šiol nebuvo linkę aktyviai įsiklausyti į jų pozicijas.

„Kas toliau – rusiški mokesčiai Arktyje? Kiniški mokesčiai Pietų Kinijos jūroje?“ – svarstė vienas Vašingtone dirbantis Azijos diplomatas. Anot jo, tikėtinas tarptautinis protestas, ypač iš valstybių ir įmonių, kurios naudojasi šiuo maršrutu.

Kiti diplomatai baiminasi, kad, gavęs galimybę nustatyti mokesčius, Iranas galėtų taikyti selektyvią praktiką – vieniems laivams leisti plaukti pigiau ar visai nemokamai, o kitiems taikyti papildomus reikalavimus, priklausomai nuo politinių nuolaidų.

Vienas Vašingtone dirbantis diplomatas teigė, kad „septyni ar daugiau laivų“, plaukusių su Malaizijos vėliava, esą galėjo kirsti sąsiaurį „nemokamai“. Jo vertinimu, tai gali būti susiję su Malaizijos ankstesne pozicija Izraelio atžvilgiu ir neutralumu dėl JAV ir Izraelio smūgių.

Malaizijos ambasada į prašymą pakomentuoti neatsakė.

Tuo metu dauguma laivybos bendrovių, anot šaltinių, nėra linkusios mokėti tokio mokesčio, nes tai būtų sunkiai tvaru ilguoju laikotarpiu.

Berlyne veikiančio analitinio centro „Jacques Delors Center“ tyrėjas Arthuras Leichthammeris sakė, kad 2 mln. JAV dolerių tranzito mokestis už laivą, numatytas Irano plane, „didina šantažo potencialą“.

„Tai būtų itin brangi nuolaida – tiek politiškai, tiek ekonomiškai“, – teigė jis.

Prie šios publikacijos prisidėjo Tomas Schmidtgenas.