Naujas vartotojų apklausos tyrimas, kurį atliko „American Heart Association“, atskleidė, kad beveik šeši iš dešimties suaugusių amerikiečių vis dar klaidingai mano, jog gaivinimą tik rankomis (angl. „Hands-Only CPR“) gali atlikti tik specialiai apmokyti žmonės. Šio klaidingo įsitikinimo laikymasis gali lemti gyvybę arba mirtį, nes moksliniai duomenys rodo, kad nedelsiant pradėtas gaivinimas aiškiai pagerina išeitis.
Kadangi dauguma širdies sustojimų įvyksta ne ligoninėje, greičiausias būdas bet kam tapti „pirmuoju gelbėtoju, kol atvyks pagalba“ ir išgelbėti gyvybę – paskambinti 112 ir nedelsiant pradėti gaivinimą tik rankomis. Tyrimai rodo, kad toks gaivinimas gali padvigubinti ar net patrigubinti žmogaus išgyvenimo tikimybę.
Vasario mėnesį, minint Širdies mėnesį 2026-aisiais, „American Heart Association“ pristatoma tema „Tu esi pirmasis gelbėtojas, kol atvyks pagalba“ pabrėžia paprastą tiesą: norint išgelbėti gyvybę, nereikia medicininio išsilavinimo ar sertifikatų – pakanka pagrindinių žinių, drąsos ir noro veikti. Šiuo metu atsitiktiniai praeiviai pradeda gaivinti žmogų vos apie 41 % atvejų. „American Heart Association“, kaip pasaulinė organizacija, keičianti sveikatos ateitį visiems, siekia šią situaciją pakeisti.
„Žmonės mums sako, kad bijo „padaryti kažką ne taip“ arba mano, jog prieš teikiant pagalbą būtina turėti sertifikatą ar būti baigus kursus. Svarbiausia štai kas: jei staiga sukniumba paauglys ar suaugęs žmogus – skambinkite 112, tuomet stipriai ir greitai spauskite krūtinės vidurį. Jūsų rankos gali palaikyti kraujotaką, kol atvyks medikai“, – sako Stacey E. Rosen, M. D., FAHA, „American Heart Association“ savanorė prezidentė, moterų sveikatos vyresnioji viceprezidentė ir „Katz Institute for Women’s Health“ vykdomoji direktorė („Northwell Health“, Niujorkas).
Kiekvienais metais Jungtinėse Valstijose už ligoninės ribų įvyksta daugiau nei 350 000 staigių širdies sustojimų, ir apie 90 % jų baigiasi mirtimi. Dauguma tokių įvykių nutinka namuose, kur šalia esantis artimasis dažnai būna vienintelis žmogus, galintis padėti.
Kristen Walenga iš Frankforto (Ilinojaus valstija), kuriai tuo metu buvo 47 metai, vieną šeštadienio rytą gamindama pusryčius staiga patyrė širdies sustojimą ir sukniubo. Namuose vienintelė suaugusioji buvo ji, tačiau kartu buvo ir jos 15-metis sūnus Eddie. Būdamas pagrindinėje mokykloje, jis buvo išmokęs gaivinimo pagrindų dalyvaudamas „American Heart Association“ programoje „Kids Heart Challenge“, todėl puikiai žinojo, ką daryti. Kiti vaikai iškvietė pagalbą telefonu 112, o Eddie nedelsdamas pradėjo krūtinės paspaudimus ir juos tęsė iki atvykstant medikams. Kristen išgyveno dėl sūnaus pasirengimo ir drąsos.
Norint paneigti mitą apie būtinybę turėti „specialų pasirengimą“, svarbu suprasti, kad gaivinimas tik rankomis paaugliams ir suaugusiesiems susideda iš dviejų paprastų žingsnių:
- Paskambinti 112;
- stipriai ir greitai spausti krūtinės vidurį 100–120 paspaudimų per minutę tempu – maždaug tokiu, kaip dainų „Stayin’ Alive“ ar „Uptown Funk“ ritmas.
Jei netoliese yra automatinis išorinis defibriliatorius (AED), galintis elektriniu impulsu sugrąžinti širdį į įprastą ritmą, jį reikia įjungti ir sekti balso nurodymus. Kūdikiams ir vaikams gaivinimas turi būti atliekamas kartu su įpūtimais.
Gaivinti galima išmokti jau šiandien – tam yra greitų ir lanksčių galimybių kiekvienam. Per Amerikos Širdies mėnesį „American Heart Association“ kviečia žmones pasirinkti būdą, kuris geriausiai tinka jų kasdieniam gyvenimui – namuose, darbe ar mokykloje.
- Peržiūrėti mokomąją medžiagą ir susipažinti su gaivinimo tik rankomis pagrindais.
- Sudalyvauti mokymuose, kad įgytumėte daugiau pasitikėjimo, išmoktumėte, kada pridėti įpūtimus, kaip naudoti AED ir kaip tinkamai gaivinti vaikus bei kūdikius.
- Skatinti savo mokyklą, darbovietę, tikėjimo bendruomenę ar sporto klubą parengti širdies veiklos sutrikimų ekstremalių situacijų planus, organizuoti gaivinimo žinomumo skatinimo veiklas ir pasirūpinti AED įranga.
Daugelis žmonių vis dar dvejoja imtis veiksmų, o kai kurios grupės, įskaitant moteris ir juodaodžius suaugusiuosius, statistiškai rečiau sulaukia gaivinimo. „American Heart Association“ ypatingą dėmesį skiria šioms kliūtims: baimei „kažką padaryti ne taip“, teisinėms baimėms, nerimui dėl netinkamo fizinio kontakto ir gajam įsitikinimui, kad būtinas specialus pasirengimas. Ši klaidinga nuomonė dar dažnesnė istoriškai atskirtose bendruomenėse.
„Gaivinimas – tai pilietinė pareiga. Heroizmas nėra tik uniformų reikalas, tai kasdieniai žmonės, kurie pasiryžta padėti kitiems“, – sako Rosen. – „Stiprios bendruomenės kuriamos per pasirengimą. Nesvarbu, ar esate namuose, sporto salėje ar vaiko futbolo rungtynėse – širdies sustojimas gali įvykti bet kur, o gelbėti greičiausiai teks žmogų, kurį pažįstate ir mylite. Pasirengimas ir noras padėti stiprina mūsų visuomenės audinį.“
Iniciatyva „Tu esi pirmasis gelbėtojas“ dera su „American Heart Association“ programa „Nation of Lifesavers“, kurią nacionaliniu mastu remia „Walgreens“. Jos tikslas – paversti kuo daugiau atsitiktinių praeivių gelbėtojais ir iki 2030 metų padvigubinti už ligoninės ribų įvykusio širdies sustojimo išgyvenamumą.
