Dauguma bulves sūdo ne laiku: kada tai daryti, kad jos neištižtų ir išliktų vertingos?

Nėra paprastesnio darbo virtuvėje nei išvirti bulves? Vis dėlto net ir ši, atrodytų, elementari užduotis turi vieną dažną klaidą, dėl kurios daržovės gali prarasti dalį vertingų maistinių medžiagų. Svarbiausia – kada į vandenį suberti druską. Čia nepadės improvizacija ar metodas „iš akies“.

Virtos bulvės – vienas dažniausių naminio pietų garnyrų. Jos lengvai prieinamos, nebrangios ir itin universalios: tinka prie mėsos, žuvies ar vegetariškų patiekalų. Be to, bulvės yra vertingų maistinių medžiagų šaltinis – jose gausu kalio, yra vitamino C ir skaidulų.

Bulvių populiarumą lemia ir paprastas paruošimas – virimas vandenyje dažniausiai nesukelia sunkumų. Tačiau net ir atliekant bazinius kulinarinius veiksmus galima suklysti. Tokie netikslumai vėliau atsiliepia ne tik skoniui, bet ir patiekalo maistinei vertei.

Vieni druską suberia vos įjungę kaitlentę, kiti laukia iki pat pabaigos. Tinkamiausias momentas sūdyti bulves – tada, kai vanduo pradeda virti.

Jeigu druską įbersite pačioje virimo pradžioje, padidėja rizika, kad iš bulvių intensyviau išsiplaus mineralinės medžiagos, ypač kalis.

Sūdymas vandeniui užvirus turi ir daugiau privalumų. Pirmiausia, taip pagerinamas skonis: aukštoje temperatūroje druska greičiau ištirpsta ir tolygiau pasiskirsto. Svarbu nepersistengti – pakanka 2 nubrauktų arbatinių šaukštelių druskos 3 litrams vandens. Tuomet bulvės nebus nei prėskos, nei persūdytos.

Jei norite, kad bulvės lėkštėje atrodytų apetitiškai, verta prisiminti paprastą gudrybę: į verdančias bulves įpilkite du mažus arbatinius šaukštelius citrinų sulčių. Citrusinė nata rūgštaus poskonio nesuteiks, tačiau padės bulvėms neištižti ir išlaikyti formą.

Taip pat verta prisiminti, kad druska – ne vienintelis prieskonis, tinkantis virtoms bulvėms. Sodresnį skonį suteiks į puodą įdėta česnako skiltelė, mairūnas arba lauro lapas.