Daugelis šturmuoja šią Europos šalį: žemos sveikatingumo paslaugų kainos vilioja tūkstančius
Laikais, kai perdegimas tampa kasdienybe, intensyvios kelionės ir nuolatinis skubėjimas vis dažniau ima varginti, o ne džiuginti. Todėl keliautojai vis aktyviau ieško ramesnių alternatyvų – poilsio, atsigavimo ir tikro „restarto“.
Nors tokios šalys kaip Austrija garsėja Alpių sveikatingumo viešbučiais, o Suomija – pirtimis, Balkanuose vis ryškiau iškyla naujas Europos sveikatingumo traukos centras. Bulgarija, turinti daugiau nei 700 mineralinių šaltinių, pritraukia augantį keliautojų būrį, kurį vilioja plečiama SPA ir sveikatingumo pasiūla.
„Džiugina tai, kad pastaraisiais metais noras atvykti į Bulgariją dėl SPA turizmo išaugo 15 proc.“, – teigė laikinoji Bulgarijos turizmo ministrė Irena Georgieva.
Pasak jos, klausimas, kokia kryptis yra Bulgarija, neturėtų būti formuluojamas kaip „ar Bulgarija – pigi šalis?“. Vietoje to, anot ministrės, vis dažniau keliamas kitas klausimas: „ar Bulgariją verta aplankyti?“ – ir vis daugiau Europos turistų į jį atsako teigiamai.
Veligradas, esantis maždaug 130 kilometrų nuo Sofijos, pristatomas kaip Balkanų SPA sostinė. Rodopų kalnuose įsikūręs miestas garsėja mineralais turtingu vandeniu, kuris, kaip teigiama, gali būti naudingas žmonėms, susiduriantiems su padidėjusiu kraujospūdžiu, kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto negalavimais.
Tuo metu šalies pietvakariuose esantis Sandanskis siūlo gausų sveikatingumo paslaugų pasirinkimą: čia veikia viešbučiai „Medite Spa Resort & Villas“ ir „Park Hotel Pirin“, kuriuose poilsiautojai gali mėgautis SPA procedūromis ir atsipalaidavimo programomis.
Netoli Šiaurės Makedonijos ir Graikijos sienų įsikūręs Sandanskis turi apie 80 mineralinių šaltinių, kurių vandens temperatūra siekia nuo 42 iki 81 laipsnio. Miestas, veikiamas Viduržemio jūros klimato, siejamas su vandeniu, kuris, kaip tikima, gali padėti esant raumenų ir skeleto sistemos bei nervų sistemos sutrikimams, taip pat esant sąnarių ligoms.
Istoriniuose pasakojimuose minima, kad trakiai, gyvenę dabartinės Bulgarijos teritorijoje prieš daugiau nei 4 tūkst. metų, buvo vieni pirmųjų, atradusių gydomąsias vandens savybes. Teigiama, jog dėl šios priežasties prie šaltinių kūrėsi tokie miestai kaip Sofija, Hisaras, Sandanskis ir Kjustendilas.
Sveikatingumo turizmas pasaulyje laikomas itin pelninga sritimi – „Global Wellness Institute“ vertinimu, jo apimtis siekia 894 mlrd. JAV dolerių (apie 758,7 mlrd. eurų).
Ką dar siūlo Bulgarija?
Laikinoji turizmo ministrė taip pat pabrėžė, kad šalis vis labiau domina ir naujų rinkų keliautojus, kuriuos traukia Bulgarijos kultūriniai pasiūlymai.
Šiemet jau išduota apie 12 tūkst. leidimų dirbti Bulgarijos turizmo sektoriuje. Palyginimui, per visus 2025 metus jų buvo išduota 24 tūkst.
Planuojantiems atostogas Bulgarijoje šiais metais žadama gausi renginių programa: vyks kasmetinis Rožių festivalis, Vyšnių festivalis, taip pat įvairūs šokių bei folkloro muzikos renginiai.
Bulgarijos turizmo ministerija 2026-uosius paskelbė Kultūrinio turizmo metais. Šis sprendimas siejamas su strategija skatinti keliones ištisus metus, atskleisti vietinį turizmo potencialą ir atliepti pasaulines tendencijas, kuriose vis labiau vertinamos autentiškos patirtys.
Tarp svarbiausių prioritetų įvardijami sveikatingumo, gastronominis, kalnų, piligriminis ir prabangusis turizmas.
Beveik trečdalį šalies teritorijos dengia kalnai, todėl žiemą čia galima slidinėti, o vasarą – leistis į žygius. Teigiama, kad vidutinio aukščio ir alpiniuose kurortuose slidinėjimo sezonas trunka apie 130 dienų per metus.
Vis dėlto Bulgarija siekia pereiti prie keturių sezonų turizmo modelio: planuojama plėsti pasiūlą, į kurią patektų ir kalnų dviračių maršrutai, ir klimato terapija, taip pat numatomos investicijos į naują infrastruktūrą.
2026 m. sausį Bulgarija tapo 21-ąja šalimi, įsivedusia eurą. Nors visuomenės reakcijos buvo įvairios, apžvalgininkai mano, kad bendra valiuta gali sustiprinti šalies patrauklumą turistams.
„Tarptautiniams keliautojams, ypač atvykstantiems iš euro zonos rinkų, tokių kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Beniliukso šalys, didžiausias pokytis yra paprastumas“, – teigė „Tourism and Society Think Tank“.
„Atsisakius valiutos keitimo žingsnių ir susijusių mokesčių, kelionės tampa patogesnės, o „paslėptos išlaidos“, galinčios lemti krypties pasirinkimą, sumažėja“, – pridūrė organizacija.
