Daugelis mano esantys protingesni nei yra iš tikrųjų: mokslas paaiškino kodėl

Ar tikrai esate toks geras vairuotojas, pinigų tvarkytojas ar žmonių jausmų skaitytojas, kaip galvojate? Psichologiniai tyrimai rodo, kad dažnai apie save manome geriau, nei rodo realūs įgūdžiai.

Šis atotrūkis tarp savęs vertinimo ir tikros kompetencijos nėra tik smulkmena. Jis lemia, kada pasikliaujame vien savo sprendimais, o kada ieškome pagalbos ir patarimo.

Kas yra Dunningo–Krugerio efektas?

Psichologai Davidas Dunningas ir Justinas Krugeris 1999 metais aprašė reiškinį, kai mažai išmanantys žmonės sistemingai pervertina savo gebėjimus. Šis reiškinys pavadintas Dunningo–Krugerio efektu.

Per kelis dešimtmečius atlikta daugiau kaip 100 tyrimų parodė, kad dauguma žmonių linkę laikyti save geresniais už vidurkį labai įvairiose srityse – nuo etikos iki lyderystės ir sveikatos.

Pavyzdžiui, viename tyrime net 88 proc. amerikiečių vairuotojų teigė vairuojantys geriau už vidutinį vairuotoją. Tai tiesiog matematiškai neįmanoma, tačiau iliustruoja vadinamąjį iliuzinį pranašumą.

Dviguba pradedančiųjų problema

Dunningas ir Krugeris pabrėžė vadinamąją „dvigubą pradedančiųjų naštą“. Pirmiausia, menkai išmanantys žmonės dažniau daro klaidas ir priima prastus sprendimus. Antra, jiems trūksta žinių, kad šias klaidas atpažintų.

Tyrimuose nustatyta, kad žmonės, prastai atliekantys logikos, matematikos, gramatikos, finansų ar net šachmatų užduotis, savo pasirodymą vertina beveik taip pat gerai, kaip tikri ekspertai. Jie paprasčiausiai nemato savo klaidų masto.

Debatų varžybų analizė parodė, kad prasčiausiai pasirodžiusios komandos manė laimėjusios daugumą dvikovų, nors realybėje pralaimėjo beveik keturias iš penkių. Trūko supratimo apie taisykles ir argumentavimo kokybę.

Kodėl abejoja vidutiniai, o ne ekspertai?

Įdomu tai, kad šiek tiek patirties turintys žmonės dažnai savimi pasitiki mažiau. Jie jau mato, kiek daug dar nežino, todėl jų vertinimai būna atsargesni.

Ekspertai paprastai tiksliai supranta savo aukštą kompetenciją, tačiau dažnai daro kitą klaidą – mano, kad ir kiti žino daugiau, nei iš tikrųjų. Jiems atrodo savaime suprantama tai, kas kitiems visai neaišku.

Todėl ir labai menkai išmanantys, ir itin kompetentingi žmonės gyvena savotiškuose iškreiptos savivokos burbuluose.

Kaip patikrinti savo gebėjimus?

Kadangi Dunningo–Krugerio efektas nepastebimas iš vidaus, svarbu sąmoningai ieškoti išorinio veidrodžio. Vienas svarbiausių žingsnių – nuosekliai prašyti grįžtamojo ryšio ir išdrįsti jo išklausyti.

Kitas kelias – nuolatinis mokymasis. Tyrimai rodo, kad net trumpi mokymai logikos ar konkrečios srities pagrindų jau leidžia žmonėms blaiviau įvertinti savo ankstesnį pasirodymą ir pripažinti klaidas.

Galiausiai verta prisiminti seną posakį: prieš ginčydamasis su kvailiu, pirmiausia įsitikink, kad pats jam netampi. O tam būtina išlaikyti abejonę savo neklystamumu ir būti pasirengusiam mokytis.