Daugelis erkių bijo ne dėl tos priežasties: ekspertai atskleidė, kas iš tikrųjų kelia didžiausią pavojų

Lietuvoje pavasaris ir vasara daugeliui siejasi su nerimu dėl erkių. Tačiau gamtininkai primena: pati erkė nėra mūsų priešas, ji tik siurbia kraują ir perneša ligų sukėlėjus. Norint saugotis, svarbu suprasti jos gyvenimo būdą ir tikruosius pavojus.

Erkių pasaulis kur kas įvairesnis, nei daug kas įsivaizduoja. Mokslininkai aprašo apie 50 000 rūšių, o spėjama, kad jų gali būti net iki milijono. Didžioji dalis parazituoja vabzdžius ar augalus, minta irstančia organika, o žmones ir kitus stuburinius puola tik nedidelė dalis.

Kaip gyvena ir „medžioja“ erkė?

Ekspertai paaiškina, kad parazitinė erkė turi sudėtingą ir pavojingą gyvenimo ciklą. Iš kiaušinio išsirita vos matoma šešiakojė lerva, kuri privalo susirasti pirmąjį šeimininką ir prisisiurbti kraujo, kad galėtų virsti nimfa.

Nimfai vėl reikia kraujo, kad ji išsivystytų į suaugusią erkę. Suaugusios erkės galiausiai poruojasi, o patelė, prisisiurbusi kraujo, padeda tūkstančius kiaušinių ir žūsta. Palankiomis sąlygomis visas ciklas trunka apie trejus metus, o blogesnėmis gali užsitęsti iki šešerių.

Erkės tyko ne bet kur. Jos renkasi vietas, kur dažniau praeina šeimininkai – žvėrių ir žmonių takus, miško ir pievų pakraščius, žolės ar krūmų viršūnėles. Ant kojelių esančiais jutimo organais jos jaučia šilumą ir anglies dvideginį, todėl tiksliai „žino“, kur verta laukti.

Kokios ligos pavojingiausios?

Pavojingos yra ne pačios erkės, o jų pernešami virusai ir bakterijos. Svarbiausios ligos Lietuvoje – erkinis encefalitas ir Laimo liga. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nuo erkinio encefalito miršta apie 1–2 proc. susirgusiųjų, o daliai pasireiškia ilgalaikiai neurologiniai padariniai.

Nuo erkinio encefalito apsaugo vakcina, kuri laikoma labai veiksminga. Gamtininkai, miškininkai ir kiti daug lauke dirbantys žmonės dažniausiai yra pasiskiepiję ir to atidėlioti nerekomenduoja.

Laimo ligą sukelia borelijų bakterijos. Jos į žmogaus organizmą paprastai patenka ne iš karto – dažniausiai prireikia iki 24 valandų nuo įsisiurbimo. Todėl kuo anksčiau tinkamai ištraukus erkę, rizika susirgti gerokai sumažėja.

Kas iš tikrųjų padeda nuo erkių?

Specialistai pabrėžia, kad miškų ar laukų purškimas nuodais yra žalingas ir neveiksmingas būdas. Tokie chemikalai naikina vabzdžius, paukščius ir natūralius erkių priešus, tačiau pačių erkių beveik nepasiekia, nes jos gyvena augalijos apačioje ir paklotėje.

Patikimiausia apsauga – skiepai nuo erkinio encefalito, tinkama apranga, repelentai ir savistaba. Einant į gamtą patariama rinktis uždarus batus, kelnes susikišti į kojines, vengti bristi krūmynais, o grįžus namo atidžiai apžiūrėti kūną.

Gamtininkai ragina erkių nebijoti paniškai. Erkės gamtoje atlieka savo funkciją, dalyvauja ekosistemų pusiausvyroje, kontroliuoja gyvūnų populiacijas. Mūsų užduotis – pažinti jų elgesį, naudoti mokslo patvirtintas apsaugos priemones ir atsakingai rūpintis savo sveikata.