Dar neskubėkite sėti: sinoptikai siunčia kritinį įspėjimą, viena klaida gali sugadinti derlių
Sinoptikai įspėja, kad šiomis dienomis numatomi lietūs ir vėjas. Dėl to daržininkams patariama neskubėti, nes vienas kultūras jau galima sėti, o kitas geriau atidėti bent savaitei.
Kovo pabaigoje sąlygos ankstyvai sėjai daug kur buvo visai palankios. Dirvos temperatūra 10 cm gylyje laikėsi apie 7–15 laipsnių šilumos, o tai tinkama daugeliui šalčiui atsparesnių kultūrų. Tačiau yra ir kita medalio pusė: šis kovas, kaip teigiama, buvo sausiausias nuo 1991 metų, todėl drėgmė iš viršutinio žemės sluoksnio garavo itin greitai. Kai kuriose vakarų ir pietų srityse dirva vietomis jau spėjo pradėti perdžiūti.
Dėl to šiuo metu galioja paprasta taisyklė: viską, kas nebijo vėsesnių orų, galima sėti jau dabar, o kultūras, kurioms reikia gerai įšilusių lysvių ir pastovios šilumos, verta pristabdyti iki ramesnių, šiltesnių dienų.
Pirmiausia tai augalai, kurie įprastai gerai startuoja vėsesnėje dirvoje ir nebijo trumpalaikių pavasario kaprizų. Kalbama apie žirnius, ridikėlius, špinatus, salotas, svogūnus, taip pat dalį kopūstinių. Tokios daržovės laikomos atspariomis šalčiui: jos anksti sudygsta, pakenčia nepastovią temperatūrą ir nereikalauja itin šilto dirvožemio.
Taip pat jau galima sėti morkas, burokėlius, petražoles, pastarnokus ir sodinti ankstyvąsias bulvių veisles. Šios kultūros kiek jautresnės nei, pavyzdžiui, ridikėliai ar špinatai, tačiau vis tiek priskiriamos ankstyvo starto augalams. Nurodoma, kad burokėlių, morkų, ridikėlių, žirnių ir špinatų sėkloms dygti minimali dirvos temperatūra paprastai prasideda maždaug nuo 2–4 laipsnių šilumos, o daugeliui kitų ankstyvų daržovių pakanka 4–5 laipsnių.
Vadinasi, daugelyje regionų sąlygos šioms kultūroms jau gali būti tinkamos. Vis dėlto reikėtų vadovautis ne tik kalendoriumi ir oro temperatūra, bet ir pačia dirva. Jei lysvė viršuje lyg ir apdžiūvusi, o gilesnis sluoksnis dar šaltas, lipnus ir sunkus, sėją geriau atidėti. Paprastas testas: paimkite saują žemės ir suspauskite. Jei ji susiformuoja į tankų šlapią gumulą ir nebyra – lysvė dar nepasiruošusi. Jei žemė trupa, netepa ir nelimpa prie įrankių, galima dirbti.
Kol kas nereikėtų skubėti su šilumamėgėmis kultūromis: pupelėmis, kukurūzais, agurkais, cukinijomis, moliūgais ir patisonais. Taip pat dar per anksti į atvirą gruntą sodinti pomidorų, paprikų ir baklažanų daigus. Šiems augalams reikia ne šiaip pavasario, o gerai įšilusios žemės – maždaug iki 10–16 laipsnių.
Pasėjus į šaltą lysvę, tokios kultūros dažnai nestartuoja sklandžiai: sėklos ilgai „sėdi“ dirvoje arba dygsta netolygiai, o daigai ima sirgti ir ilgai atsigauna. Galiausiai galima ne sutaupyti laiko, o jį prarasti ir sulaukti silpnesnio derliaus.
Vertėtų atsižvelgti ir į artimiausių dienų prognozę. Nurodoma, kad balandžio 4–5 dienomis situacija dar gali būti gana rami, tačiau 6-ąją lietaus tikimasi beveik visoje Lietuvoje. Prie to prisidės ir vėjas, kuris vietomis gali būti nemalonus. Šalčiui atsparioms kultūroms tai didelės grėsmės nekelia, tačiau šilumamėgiams augalams tai prastas starto momentas, todėl su jais geriau padaryti bent savaitės pertrauką.
Praktiškiausia darbus suskirstyti į du etapus. Pirmiausia pasėti tai, kas jau pasirengę vėsesniam startui: ridikėlius, špinatus, salotas, žirnius, morkas, burokėlius, petražoles, svogūnus. Jei dirva tinkamos būklės, galima sodinti ir ankstyvąsias bulves. O su pupelėmis, agurkais, cukinijomis bei pomidorų daigais kol kas neskubėti.
Dar viena svarbi detalė, kurią dalis žmonių prisimena per vėlai: prieš lietų ankstyvų sėjų geriau nepalikti „nuogų“. Jei sėklos jau dirvoje, vageles verta lengvai sulyginti, o viršų užberti plonu sausesnės žemės sluoksniu arba lengva mulčia, kad po kritulių nesusidarytų kieta pluta. Jei turite agroplėvelę ar agropluoštą, galima kelioms dienoms pridengti lysvę – tai apsaugos nuo vėjo ir padės tolygiau išlaikyti drėgmę.
Balandžio pradžia – ne daržininkystės azarto, o tikslių sprendimų metas. Šalčiui atsparias kultūras jau galima drąsiai sėti, o viską, kam reikia tikros šilumos, geriau patausoti nuo per ankstyvo starto. Kartais geriausias pavasario sprendimas – ne pasėti daugiau, o laiku neskubėti.
