D. Trumpas prarado kantrybę: atskleidė, kodėl jūsų pirkinių krepšelis gali staiga brangti

Iki Europos Parlamento balsavimo dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos susitarimo liko dvi savaitės, tačiau baigtis vis dar neaiški ir kelia daug aistrų. Europos ir JAV pareigūnai skuba užkirsti kelią transatlantinio prekybos karo sugrįžimui, o Vašingtone vis labiau juntamas nepasitenkinimas dėl, amerikiečių teigimu, vangiai įgyvendinamo pernai vasarą sutarto sandorio.

Trys aukšto rango Europos Parlamento nariai kitą savaitę vyks į Vašingtoną ir tikisi susitikti su JAV prekybos atstovu Jamiesonu Greeru. Pastarasis kaltina ES per kelis mėnesius neįgyvendinus praktiškai nieko iš to, kas buvo sutarta praėjusių metų liepos 27 d. susitikime „Turnberry“ golfo kurorte Škotijoje, kuriame dalyvavo prezidentas Donaldas Trumpas.

„ES padarė maždaug nulį proc. to, ką turėjo padaryti pagal su mumis sudarytą prekybos susitarimą. Mes po „Turnberry“ susitarimo labai greitai ėmėmės veiksmų ir jo laikėmės“, – trečiadienį per pokalbį su žiniasklaida teigė J. Greeras.

„Europos Sąjunga savo teisės aktus dėl tarifų laiko įstrigusius jau daugybę, daugybę mėnesių“, – pridūrė jis.

Šis vizitas vyksta intensyvėjant diplomatiniams kontaktams prieš itin svarbų Europos Parlamento balsavimą, kuris, tikimasi, įvyks kovo 26 d. ir nulems, ar Briuselis galės praktiškai įgyvendinti pernai pasiektą susitarimą.

Vis dėlto balsavimas vėl gali būti nukeltas. Jei taip nutiktų, JAV kantrybė, kaip teigiama, dar labiau sektų, o muitų konfliktas galėtų įsižiebti iš naujo.

Europos Parlamento pagrindiniai derybininkai kovo 17 d. turėtų apsispręsti, ar balsavimą dar kartą atidėti.

Susitarimas – „vienašalis“?

„Turnberry“ susitarimas Europoje dažnai vertinamas kaip itin nelygiavertis. Pagal jį ES sutiko, kad daugumai jos eksporto būtų taikomas 15 proc. JAV tarifas, o pati įsipareigojo panaikinti visus tarifus JAV pramoninėms prekėms. Dalis europarlamentarų baiminasi, kad D. Trumpas gali atsitraukti nuo susitarimo ir vėl griebtis grasinimų tarifais, kaip, jų teigimu, jau yra daręs kitais užsienio politikos klausimais.

Europos Parlamente centro dešinioji frakcija – „Europos liaudies partija“, kuriai priklauso Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, – siekia susitarimą patvirtinti, kad būtų išvengta galimo D. Trumpo atsako ir užtikrintas stabilumas verslui.

Tačiau socialistų, liberalų ir žaliųjų atstovai kol kas nepritaria proceso stūmimui į priekį, nurodydami pastarojo meto D. Trumpo grasinimus tarifais, taip pat jo veiksmus tarptautinėje politikoje.

Skepticizmas Vašingtono pažadams

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas bandė raminti europiečius, kad JAV laikysis susitarimo, tačiau skepticizmas išlieka.

„Kaip galime gauti aiškumą su Trumpu, kuris negerbia susitarimų? Manau, kad šiuo metu mums reikėtų viešo pareiškimo apie pasirengimą gerbti susitarimą“, – antradienį sakė Italijos socialistas Brando Benifei, Europos Parlamento atsakingasis už ryšius su JAV.

B. Benifei bus vienas iš trijų europarlamentarų, vyksiančių susitikti su J. Greeru. Kartu keliauja vokietis socialdemokratas Berndas Lange, vadovaujantis Europos Parlamento tarptautinės prekybos komitetui, ir Lenkijos centro dešinės atstovas Michałas Szczerba, dirbantis užsienio ir saugumo komitetuose.

Jie tikisi susitikti kovo 20 d., tačiau iki to laiko balsavimas jau gali būti atidėtas. „Tikiuosi, kad galėsime rasti bendrą vardiklį“, – sakė B. Lange.

Švedijos liberalė Karin Karlsbro, skeptiškai vertinanti susitarimą, taip pat turėtų susitikti su JAV misijos ES atstovais, nurodė jos biuras. Tuo metu „Europos liaudies partijos“ pagrindinė derybininkė šiuo klausimu Željana Zovko pirmadienį planuoja susitikti su JAV ambasadoriumi Andrew Puzderiu.

Tuo tarpu žaliųjų frakcijos atstovė Anna Cavazzini, laikoma viena aktyviausių susitarimo priešininkių, teigė iš amerikiečių kol kas nesulaukusi jokio kontakto.

Nauji tyrimai ir grėsmė tarifams

Nepaisant JAV pareigūnų siunčiamų raminančių signalų, ES išlieka atsargi dėl to, kokių žingsnių D. Trumpas imsis toliau. Vien šią savaitę JAV pradėjo naujus tyrimus dėl galimai nesąžiningų prekybos praktikų – tai galėtų atverti kelią naujiems tarifams ES.

Šios aplinkybės Briuselyje sustiprino nuogąstavimus, kad Vašingtonas ir toliau vykdys agresyvią prekybos darbotvarkę Europos atžvilgiu. Be to, su procesu susipažinę šaltiniai teigia, jog Baltieji rūmai gali nesibaiminti taikyti tarifų, remdamiesi nacionalinio saugumo argumentais, pavyzdžiui, pasitelkdami 1962 m. Prekybos plėtros akto 232 skirsnį.

Europarlamentarai atkreipia dėmesį į, jų manymu, dviprasmišką Vašingtono laikyseną.

„Laikysimės susitarimo. Ir mažiau nei po 24 valandų jie jau grasina naujais tarifais. Su Trumpo administracija taip dirbti neįmanoma“, – ketvirtadienį pareiškė socialistų frakcijos viceprezidentė prekybos politikai Kathleen Van Brempt.

„Saulėtekio sąlyga“ ir papildomi reikalavimai

„Europos liaudies partijos“ atstovas Jörgenas Warbornas pasiūlė vadinamąją „saulėtekio sąlygą“, pagal kurią susitarimas galutinai įsigaliotų tik tada, kai Vašingtonas patvirtintų laikęsis savo įsipareigojimų.

„Tai suteiktų aiškumo, nes „saulėtekio sąlyga“ užtikrina, kad susitarimas neįsigalios iki tol, kol nebus patvirtinta, jog visi jo elementai yra vykdomi“, – teigė J. Warbornas.

B. Benifei teigė, kad tokia nuostata galėtų leisti jo frakcijai paremti susitarimą, tačiau tam reikėtų ir papildomų saugiklių: kad Europos Komisija neįgyvendintų ES ir JAV susitarimo, kol Vašingtonas liautųsi grasinti ES skaitmeniniam reguliavimui ir kol būtų sumažinti tarifai ES plieno produktų išvestinėms.

„Mes dar nesame ten“, – sakė jis, abejonę keldamas dėl to, ar „Europos liaudies partija“ būtų pasirengusi Komisijai kelti tokius griežtus reikalavimus.

Pasak jo, dalis ELP narių nerimauja, kad situacija nejuda į priekį, tačiau kartu jis įtaria, jog jų nuotaika yra tokia: geriau „tiesiog neerzinti Trumpo“.

Pranešimą parengta remiantis užsienio žiniasklaidos informacija.