Šeštakursiai medicinos studentai sako jaučiantys ne tik įtampą dėl artėjančios rezidentūros, bet ir nusivylimą valstybės pažadais. Anot jų, kitais mokslo metais finansuojamų rezidentūros vietų numatyta dvidešimt mažiau nei pernai, nors anksčiau buvo kalbėta apie nuoseklų augimą.
Praėjusiais metais medicinos bendruomenė džiaugėsi papildomomis dvidešimčia vietų – iš viso jų buvo trys šimtai aštuoniasdešimt penkios. Tuo metu buvo teigiama, kad finansuojamų vietų skaičius bus didinamas kasmet. Tačiau šiemet, pasak studentų, projektiniuose dokumentuose tokio augimo nebeliko.
Vilniaus universiteto studentų atstovybės Medicinos fakultete pirmininkė Agata Bruzgul sako, kad situacija kelia daug nerimo. Rezidentūros studijos brangios, o mokama vieta daugeliui tampa rimtu finansiniu iššūkiu. Studijų kaina siekia nuo aštuonių iki dešimties tūkstančių eurų per metus, todėl daliai absolventų tai tampa praktiškai neįveikiama kliūtimi.
„Rezidentūros studijų kaina yra didelė. Mes net juokaujame, kad dirbi gydytoju rezidentu, gauni atlyginimą, bet viską atiduodi už studijas ir išeini į nulį“, – pasakoja A. Bruzgul.
Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Laurynas Maciulevičius teigia, kad dalis absolventų, negavę valstybės finansuojamos vietos, gali apskritai atsisakyti tęsti karjerą Lietuvoje. Pasak jo, pasirinkimas tarp brangių studijų ir neapibrėžtos ateities stumia jaunus specialistus svarstyti galimybę išvykti svetur.
Studentai taip pat pabrėžia, kad trūksta aiškumo dėl realaus specialistų poreikio. Anot jų, rezidentūros vietų skaičius ne visada atitinka tai, kokių gydytojų šalyje labiausiai reikia. Tai apsunkina karjeros planavimą ir kelia papildomą stresą.
Sveikatos apsaugos ministerija pateikia kitokią versiją. Ministerijos atstovė Diana Smaliukaitė nurodo, kad buvo pateiktas užsakymas keturioms šimtams penkioms vietoms, tačiau šiuo metu nutarime numatytos trys šimtai šešiasdešimt penkios. Anot jos, skirtumą galėjo lemti finansavimo trūkumas, dėl kurio sprendimai dar derinami su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Finansų ministerija.
Švietimo ministerija savo ruožtu patvirtina, kad klausimas dėl papildomų lėšų vis dar svarstomas tarp institucijų. Jei Finansų ministerija rastų galimybę skirti papildomą finansavimą, būtų galima padidinti valstybės finansuojamų vietų skaičių.
Tuo metu medikų bendruomenėje kalbama ir apie galimus įpareigojimus dirbti regionuose. Jei būtų priimti atitinkami teisės aktų pakeitimai, dalis papildomų vietų galėtų būti siejama su privalomu atidirbimu regioninėse gydymo įstaigose.
Tačiau Jaunųjų gydytojų asociacija į tokį modelį žvelgia atsargiai. L. Maciulevičius teigia, kad toks sprendimas gali riboti gydytojų judėjimo laisvę ir pasirinkimo galimybes. Studentai priduria, jog jau dabar egzistuoja mechanizmas, kai regioninės įstaigos finansuoja studijas pagal sutartis, ir tai suteikia daugiau lankstumo.
Jaunieji gydytojai siūlo svarstyti platesnę reformą – nemokamą rezidentūrą, kaip kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse. Tokie pažadai anksčiau buvo girdimi ir Lietuvoje, tačiau kol kas jie nevirto konkrečiais sprendimais.
Kol institucijos derina skaičius ir finansus, būsimieji gydytojai sako gyvenantys nežinioje. O nežinomybė – prastas pagrindas planuoti profesinę ateitį.
