Bulvės bus lyg iš parodos: atskleista, kodėl į bulves verta mesti spygliuočių šakas

Patyrę daržininkai žino, kaip be cheminių priemonių pasirūpinti, kad bulvių derlius būtų sveikas ir nepažeistas. Spygliuočių šakos ir spygliai – dalykas, kurį daugelis nuvertina, nors jų panaudojimas lysvėse turi didelį potencialą.

Jei pavargote nuolat pirkti preparatus nuo kolorado vabalų, grambuolių lervų, drotinukų ir kitų kenkėjų, kurie taikosi į bulvių derlių, verta išbandyti paprastą sprendimą. Vis dažniau daržininkai tarp bulvių eilučių kloja spygliuočių šakas ar spyglius ir taip mažina drotinukų daromą žalą.

Spygliuočių kvapas ir sakai laikomi natūralia priemone, atbaidančia kenkėjus. Be to, spygliai pasižymi antibakterinėmis savybėmis, todėl gali papildomai prisidėti prie apsaugos nuo bulvių rauplių. Naudojant spyglius kaip mulčią, dirva ilgiau išlaiko drėgmę, o vasarą tai gali tapti svarbia pagalba derliui.

Spyglius rekomenduojama dėti į tarpueilius po bulvių pasodinimo arba per pirmąjį kaupimą. Sluoksnis turėtų būti pakankamai tankus. Manoma, kad kenkėjui bandant judėti po žeme nuo vieno kerelio prie kito, jis susiduria su spygliuočių sakais prisotinta zona ir pasitraukia. Toks „barjeras“ tarp eilučių gali veikti visą sezoną.

Taip pat pabrėžiama, kad nereikėtų per daug baimintis dėl dirvos rūgštėjimo. Jei spyglius dėsite tik tarpueiliuose, o rudenį, nuėmę derlių, likučius pašalinsite arba perkasite dirvą papildydami nedideliu kiekiu pelenų, pastebimų rūgštingumo pokyčių dažniausiai neatsiranda. Užtat bulvės gali būti švaresnės, šviesesnės ir be tamsių landų.

Šis būdas ypač praverčia sklypuose, kur gausu varpučio, nes jo šaknyse drotinukai jaučiasi itin gerai. Kasmet kartojant spyglių mulčiavimą tarpueiliuose, kenkėjų populiacija, tikėtina, gali palaipsniui mažėti.