Benzinas brangsta kas valandą: atskleisti 4 planai, kaip bus vėl atvertas Hormuzo sąsiauris

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis savaitėmis pateikė kelis – kartais tarpusavyje prieštaringus – scenarijus, kaip būtų galima vėl atverti Hormuzo sąsiaurį. Tuo pat metu Irano vykdoma blokada jau kelia energijos kainas ir spaudžia ekonomikas, o ateities perspektyvos išlieka miglotos.

Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Irano žmonių ir jų civilizacijos likimas esą priklauso nuo jo sprendimų, kartu grasindamas smogti taip, kad šalis būtų nublokšta į „akmens amžių“.

Tačiau Irano režimas turi ir savo svertą – tęsiamą Hormuzo sąsiaurio blokadą. Tai vienas svarbiausių pasaulio energijos „butelio kaklelių“, todėl šiandien priimami sprendimai gali nulemti pasaulio ekonomiką mėnesiams ar net metams. Dėl blokados kylantys naftos ir dujų trūkumai jau sukėlė krizę dalyje Azijos ir Europos, o tokios šalys kaip Japonija, Pietų Korėja ir Jungtinė Karalystė priartėjo prie recesijos ribos.

D. Trumpas nustatė terminą – iki 20 val. Iranas turi sutikti atverti sąsiaurį, kitaip, pasak jo, prasidės plataus masto smūgiai, pirmiausia nukreipti į elektros tinklus, energetikos infrastruktūrą ir gėlinimo įrenginius, kurie yra kritiškai svarbūs geriamajam vandeniui tiekti milijonams žmonių. Iranas savo ruožtu žada atsakyti sunaikindamas regiono energetikos infrastruktūrą, iš kurios gaunama apie 20 proc. pasaulio naftos ir dujų, ir faktiškai palikdamas sąsiaurį uždarytą neribotam laikui.

Artėjant terminui abi pusės viešai rodė ryžtą neatsitraukti.

Nepriklausomai nuo to, kas įvyks antradienio vakarą, kelias į Hormuzo sąsiaurio atvėrimą išlieka neaiškus. Naftos kainos jau perkopė 110 JAV dolerių ribą. Vidutinė benzino kaina JAV, remiantis „AAA“ duomenimis, pasiekė 4,14 JAV dolerio už galoną ir, jei sprendimas nebus rastas, tikėtina, dar kils.

Baltųjų rūmų atstovas, atsakydamas į klausimus, nurodė į pirmadienio D. Trumpo spaudos konferenciją, kurioje jis sakė: „Turime turėti man priimtiną susitarimą, o jo dalis – laisvas naftos ir viso kito judėjimas.“

Nuo tada, kai vasario pabaigoje prasidėjo D. Trumpo karas prieš Iraną, prezidentas siūlė kelis scenarijus, kaip, jo teigimu, būtų galima atverti sąsiaurį. Dalis jų prieštarauja vienas kitam, o daugumą įgyvendinti būtų labai sudėtinga. Toliau – keturi variantai, kuriuos jis pats yra minėjęs.

1. Eskalacija ir intensyvesni smūgiai

D. Trumpas ne kartą grasino stiprinti bombardavimą, tačiau pastarosiomis dienomis grasinimai išsiplėtė ir iki jautrios civilinės bei energetikos infrastruktūros. Naujausia jo pozicija – reikalavimas iki 20 val. sudaryti susitarimą, kitaip esą lauks „sunaikinimo banga“ – yra pati griežčiausia iki šiol.

Prezidentas viešai argumentavo, kad tęsiami smūgiai esą taip susilpnins Iraną, kad sąsiaurio atvėrimas taptų tik laiko klausimu. Jo logika – jei šalies karinė galia bus sutriuškinta, režimas nebegalės atakuoti laivybos. Vis dėlto jis yra pripažinęs ir kitą realybę: norint uždaryti sąsiaurį, nebūtina didžiulė karinė galia – gali pakakti ginkluotos grupuotės krante.

Tarptautinės krizių grupės Irano projekto direktorius Ali Vaezas teigia, kad vien karinėmis priemonėmis šio iššūkio išspręsti neįmanoma.

„Šiam iššūkiui nėra karinio sprendimo. Vienintelis kelias – abiem pusėms naudingas diplomatinis susitarimas“, – sakė A. Vaezas.

Vis dėlto diplomatija, panašu, yra toli. Iranas pabrėžia, kad Hormuzas yra pagrindinis jo spaudimo instrumentas, kuriuo siekiama didinti energijos sąnaudas ir taip atgrasyti JAV bei Izraelį nuo tolesnių smūgių.

Buvęs aukšto rango D. Trumpo Baltųjų rūmų energetikos patarėjas Richas Goldbergas tvirtino, kad reali režimo padėtis šalies viduje gali būti prastesnė, nei rodoma viešai, o pasikartojantys smūgiai esą silpnina jo kontrolę.

„Tam tikru momentu ekonominis spaudimas ir jo kaina sugrius jų valdžios kontrolę. Todėl jie tikriausiai yra suinteresuoti pasiekti susitarimą“, – sakė R. Goldbergas.

2. Spaudimas sąjungininkams: „tegul Azija ir Europa perima iniciatyvą“

D. Trumpas yra užsiminęs, kad JAV esą mažiau priklausomos nuo naftos tiekimo per Hormuzo sąsiaurį nei Azija ar Europa, todėl būtent šių regionų šalys, jo manymu, turėtų imtis veiksmų ir priversti Iraną atsitraukti.

Nors kai kurios pasaulio dalys iš tiesų labiau priklausomos nuo šio maršruto, tai nekeičia fakto, kad naftos kainas nustato pasaulinė rinka. Ji jau reagavo šuoliu virš 110 JAV dolerių. JAV degalinių kainos vidutiniškai perkopė 4 JAV dolerius, o dyzelino kaina priartėjo prie 5 JAV dolerių ribos.

Kol kas viešai nematyti aiškių žingsnių, kad galinčių veikti valstybių koalicija būtų pasirengusi priverstinai atverti sąsiaurį.

Antradienį Kinija ir Rusija blokavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria siekta atverti Hormuzą. Tai buvo susilpninta ankstesnės rezoliucijos versija – Persijos įlankos arabų šalių iniciatyva būtų numatyta ir galimybė naudoti jėgą.

R. Goldbergas teigė, kad vis dar galimas diplomatinis „vidurio kelias“: JAV galėtų žengti žingsnį atgal mainais į bombardavimo pabaigą ir Irano įsipareigojimą netaikyti mokesčių už praplaukimą. Tokiu atveju regiono ir Azijos šalys galėtų gana greitai atnaujinti tanklaivių srautus.

„Vidurio kelias yra toks, kai iranai nevaldo sąsiaurio. Jie nerenka mokesčių, JAV neteikia karinės eskorto apsaugos, nėra aktyvios grėsmės vandenyje, nėra aktyvios grėsmės ore, o tanklaivių srautas atsinaujina susitarimu“, – sakė R. Goldbergas.

3. „Kai konfliktas baigsis, sąsiauris atsivers savaime“

Viename televiziniame kreipimesi D. Trumpas teigė, kad pasibaigus konfliktui sąsiauris esą atsivers natūraliai. Tačiau kritikai pabrėžia, kad toks scenarijus iš esmės reikštų, jog Iranas įgyja teisę elgtis su sąsiauriu kaip su nuosavu „muitinės punktu“.

Jau dabar Iranas, kaip skelbiama, leidžia praplaukti kai kurių sąjungininkų laivams, o kiti, tikėtina, moka už prieigą. Tokia praktika, ekspertų vertinimu, galėtų sukurti pavojingą precedentą.

Buvęs Kataro gynybos pareigūnas Nawaf Bin Mubarak Al-Thani perspėjo, kad leidus taikyti mokesčius už praplaukimą, šį precedentą atidžiai studijuotų visos valstybės, kontroliuojančios strateginius jūrinius „butelio kaklelius“.

„Problema nebebūtų vienas sąsiauris viename regione. Tai taptų šablonu prievartinei jūrų tranzito monetizacijai per jautriausias pasaulio prekybos arterijas. Tai nėra regioninis prisitaikymas. Tai – sisteminis destabilizavimas“, – teigė jis.

4. Bendras valdymas ar net mokesčiai JAV naudai

Dar vienas D. Trumpo minėtas variantas – idėja apie „bendrą kontrolę“, tarsi sąsiaurio valdymą būtų galima dalintis su Irano vadovybe. Tačiau toks scenarijus laikomas menkai tikėtinu, nes vargu ar Irano režimo lyderis ryžtųsi partnerystei su valstybe, kuri ką tik smogė jo vadovybei, ir juo labiau – be aiškių signalų, kad Teheranas tuo suinteresuotas.

Pirmadienį D. Trumpas užsiminė ir apie kitą idėją – kad JAV pačios galėtų pradėti rinkti mokesčius už tranzitą.

Ekspertai sako, kad Irano požiūriu tokia iniciatyva būtų iš karto atmesta. Be to, pasak energijos rinkų sutrikimų eksperto Grego Priddy, Iranas siekia ne vien karo pabaigos. Teheranas kalba apie reparacijas ir tvirtina turintis teisę kontroliuoti Hormuzo sąsiaurį.

„Jei mes nustotume bombarduoti, jie nebūtinai mus paliktų ramybėje. Jie turi daugiau reikalavimų nei vien tai“, – sakė G. Priddy.